Vilnietis Marijus jau seniai svajojo apie nuosavą namą. Senos statybos, 4 kambarių butą Fabijoniškėse 4 asmenų šeima iškeitė į kotedžą Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje. Būstą Marijus įsigijo rugsėjį. Vyras pripažįsta, kad nusipirkti namą paskatino ne tik didesnės erdvės ar darbo kambario poreikis, bet ir dėl koronaviruso vis įvedami karantinai, darbas iš namų.
„Turėdamas savo privačią erdvę kieme jautiesi daug geriau, kur gali pasikviesti ir draugus, tuo pačiu su šeima leisti daug smagiau laiką, tuo pačiu net karantino metu“, – sako IT specialistas Marijus.
„Ober-Haus“ duomenimis, per paskutinius 4-erius metus vien sostinės privačių namų rinka buvo papildyta daugiau nei 300 tūkstančių kvadratinių metrų ploto. Šis dydis prilygsta beveik 8-ių Žalgirio arenų plotui.
Šių metų liepos – rugpjūčio mėnesiais per atokvėpį po pirmosios koronaviruso bangos užfiksuoti rekordiniai nuosavų namų pardavimo skaičiai. Praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu jų buvo nupirkta apie 3500, o šiais metais dar 500 namų daugiau.
„Butų segmente, jeigu palyginsime su praėjusių metų trečiu ketvirčiu, tai butų dar parduota 3-imis procentais mažiau. Namų parduota net 16 procentų daugiau. Čia kalbant apie visą Lietuvą. Tai yra, šitas rodiklis yra, galima sakyti, didžiausias per visą šalies istoriją“, – pasakoja „Ober-Haus“ atstovas Raimondas Reginis.
Ekspertas teigia, individualių namų pirkimas labiausiai suintensyvėjo Vilniaus ir Kauno regionuose, taip pat Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių rajonuose. Specialistai sako, kad mažėjant naujai statomų butų plotui, Vilniuje vidutiniškai jis sudaro apie 50 kvadratinių metrų, lietuviai nori erdvesnio ir įperkamo būsto, taigi vienintelė alternatyva – namų segmentas.
Vilniaus mieste už nuosavą neįrengtą namą žmonės pasiryžę pakloti vidutiniškai apie 130 tūkstančių eurų, Vilniaus rajone – apie 75 tūkstančius. Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad, nepaisant koronaviruso krizės, butų kainos Lietuvoje kilo, o individualių namų buvo stabilesnės.
„Butų segmente yra fiksuojamas kainų augimas, tuo tarpu individualių namų segmente kainų augimo nėra“, – teigia „Citus“ atstovas Šarūnas Tarutis.
Marijus prieš įsigydamas būstą taip pat lygino butų ir namų kainas. Pasak vyro, jo įsigyto 160 kvadratų kotedžo kaina yra mažesnė nei 5 kambarių buto kaina Vilniaus mieste. Tokio dydžio butas sostinės miegamuosiuose rajonuose gali kainuoti 150 tūkstančių eurų ir daugiau.
Renkantis būstą Marijus taip pat atkreipė dėmesį į rajono infrastruktūrą. Vienas svarbiausių aspektų – patogus susisiekimas tiek asmeniniu, tiek viešuoju transportu, šalia esančios stotelės, kad vaikai lengvai pasiektų mokyklą. Taip pat įvertino ir kamščių riziką.
„Prieš apsispręsdami pirkti šitą namą netgi važiavome kelis kartus tiek vakare, tiek ryte pasižiūrėti, kaip. Ėjome su vaiku iki stotelės pėstute, pasižiūrėti, ar jam įmanoma pareiti, ar kiek laiko tai užtrunka“, – kalbėjo Marijus.
Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai sako, kad žmonės prieš įsigydami būstą užmiestyje dažniausiai įsivertina tiek socialinę, tiek inžinerinę gerovę ir supranta, kad tokios išvystytos infrastruktūros kaip Vilniaus mieste jie negaus, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė daugiau dėmesio ir pinigų skiria investicijoms į miesto centrą, kur žmonių tankis yra didesnis, o ne į pakraščius. O Vilniaus rajonas turi mažiau pinigų.
„Jei nuvažiuotume į miesto pakraščius, tai tikrai pamatytume tokią šiek tiek chaotišką plėtrą. Yra, kur stato ne tik plėtotojai pardavimui, bet stato ir žmonės patys, kurie įsigyja sklypus, ir organizuoja statybas savo jėgomis. Tai išties matome šiek tiek chaotišką plėtrą, ir ateity turbūt irgi gali būti tam tikrų problemų“, – sako Rinkos tyrimų vadovas Raimondas Reginis.
Pasak Šarūno Taručio, Vilniaus miestui investuoti į infrastruktūrą pakraščiuose neapsimoka, nes miestui investavus milijonines sumas, dėl per mažo gyventojų tankio tokios investicijos tiesiog neatsipirktų, bet panašu, kad ateityje žmonių, norinčių įsikurti mieste ir aplink Vilnių, tik daugės.
„Mes tikime tvariu augimu. Tiek kad vystysis priemiesčiai, tiek kad vystysis centrinė miesto dalis. Dėl to, kad Vilnius auga labai stipriai. Ir Vilnius auga kiekvienais metais, ir mes fiksuojame po keliolika tūkstančių dirbančių gyventojų kiekvienąmet atsikraustančių į Vilnių“, – pasakoja Marijus.
Šiuo metu daugiausia namų Vilniaus mieste parduodama ten, kur jų daugiausia ir statoma – Pilaitėje ir jos apylinkėse, pietrytinėje miesto dalyje – Kalnėnuose, Guriuose, Aukštajame Pavilnyje.
Ateityje specialistai prognozuoja infrastruktūros, taigi ir nekilnojamojo turto statybų plėtrą prie Vilniaus aplinkkelių. Ir jei šiandien tokios vietos atrodo nepatrauklios, laikui bėgant, pasak ekspertų, jų vertė tik augs.
