Į viešumą kyla naujos ekologinės bombos: jau žinoma apie 10 slėptų sąvartynų

Į viešumą vienai po kitos lendant tiksinčioms ekologinėms bomboms, valdžios institucijos puolė tartis, ką daryti, kad nesąžiningų verslininkų savivalė būtų sutramdyta. Aplinkos ministras neslepia, kad pavojingų, tačiau iki šiol sėkmingai nuo aplinkosaugininkų slėptų atliekų sąvartynų jau dabar žinoma bent 10, o kiek dar tokių, apie kuriuos nė nenutuokiama? Valdžia rengia planą, kad į pagalbą aplinkosaugininkams stotų ir policijos pareigūnai. Esą jie specialistus galėtų ne tik apmokyti, bet ir kartu organizuoti reidus.

Iš lauko pastatas primena paprastą apleistą fermą, tačiau ką rasime užėję į vidų? O viduje vaizdas primena ekologinę bombą, čia stūkso kalnai presuoto plastiko. Apleista ferma yra naujausias savivaldybės radinys ir manoma, kad plastiko čia gali būti slepiama net 1000 tonų.

(4 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Plastiko atliekos

Vadinasi, išvežti šioms atliekoms prireiktų net 40-ies vilkikų. Ironiška, kad taip kiauliškai įmonė elgiasi buvusioje kiaulidėje. Kiek spėjo išsiaiškinti valdininkai, ferma Vilniaus rajone, Čekiškių kaime, išnuomota įmonei „Countryplast“, kuri užsiima plastiko pakuočių tvarkymu. Tik tvarko, regis, savotiškai.

REKLAMA

Manoma, kad supresuotas plastikas jau seniai turėjo būti perdirbtas, tačiau smarkiai nesivarginant jis tiesiog sukauptas čia. Tačiau net darant prielaidą, kad įmonė plastiką fermoje gali slapta sandėliuoti, leidimas buvo išduotas ne tūkstančiui tonų, o net 50 kartų mažesniam atliekų kiekiui.

„Vienu metu turėti atliekų 20 tonų. Kiek buvo nustatyta mūsų inspektorių, nuo 2019 m. sausio 1 d. įmonė negalėjo išduoti nė vieno dokumento apie atliekų sutvarkymą. Tai vyksta tyrimas“, – sako ministras Kęstutis Mažeika.

Valdininkai šią betvarkę aptiko reaguodami į žmonių pranešimus. Dabar, po „Grigeo“ ir kitų įmonių skandalų atsivėrus akims, kiek daug teršalų nevaldomai skverbiasi į upes ir dirvožemį, tiek Vilniaus savivaldybė, tiek ministerija anoniminių žinučių gauna daugybę. Pasitvirtina ne visos, tačiau ministras įvardija, kiek buvusių slaptų taršos židinių  valdininkams jau žinomi.

„Tokių turime apie 10 – tiek pavojingų, tiek nepavojingų atliekų. Kiek dar bus – tikrinami duomenys, gauti gyventojų pranešimai“, – pasakoja K. Mažeika.

Į posėdį šiandien rinkosi ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija. Ji sprendė, ką daryti su kitu nelegaliu sąvartynu – Utenos rajone aptiktu sandėliu su pavojingomis atliekomis. O ten, pasak vidaus reikalų ministrės – tikra tiksinti bomba, ten gali būti ir medicinos atliekų, ir net gyvsidabrio. Kuo verslas čia slapta atsikratė, dabar už mokesčių mokėtojų pinigus tvarkys pati valstybė: aplinkosaugininkai įpareigoti per savaitę parengti planą, kaip atliekas sutvarkyti.

„Gauname signalų, kad įmonės tvarko pavojingas atliekas, dažniausiai paskui, paskelbusios bankrotą ar kitaip netęsdamos veiklos, palieka tas atliekas numestas mūsų valstybės savivaldybėse, teritorijose“, – teigia ministrė Rita Tamašunienė.

Tiesa, kritika skrieja iš pačių aplinkosaugininkų adresu – kodėl šie nesugeba pažaboti nesąžiningų verslininkų? Aplinkos apsaugos departamento direktorius, kuriam ministras kol kas davė antrą šansą, teisinasi – esą tiesiog apie pažeidimus dabar daugiau kalbama.

„Per metus virš 7000 pažeidimų, gausybė žalų, kitų ekonominių sankcijų. Paprasčiausiai visuomenėje ir žiniasklaidoje yra didesnis susidomėjimas, tai ir atvejų yra daugiau viešinama“, – kalbėjo direktorius Vaidas Laukys.

Pasak Laukio, nemažai piktybinių pažeidimų patenka jau į baudžiamosios, o ne administracinės atsakomybės rėmus, taigi, peržengia ir pačių aplinkosaugininkų galimybes juos sukontroliuoti. Visos institucijos sutaria, kad reikia didinti pačių specialistų skaičių, didinti algas, kad kyšiais susiviliojantys aplinkosaugininkai prieš pažeidimus nebeužsimerktų. Be to, tiek premjeras, tiek ministras kalba, kad ateityje aplinkosaugininkams turės labiau talkinti ir kitos institucijos.

„Sukurti galimos rizikos vertinimo kriterijus, kad būtų galima ūkio subjektus vertinti ne aklai, bet pagal algoritmus, kurie identifikuoja vieną ar kitą riziką“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Pasitelkiant tiek VMI specialistus, tiek priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, tiek policijos, kuri turi žvalgybos galimybę“, – pasakoja K. Mažeika.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla tikina, kad policija pati siūlosi apmokyti aplinkosaugos specialistus.

„Šioj vietoj tikrai esame pasirengę ateiti į pagalbą. Paplanuoti bendrus reidus, kurių metu dirbtume kartu, išvien“, – teigia policijos vadas Renatas Požėla.

Tiesa, ironiška, kad pagalbą siūlo institucija, kuriai pačiai nuolat stinga finansavimo. Kiek policijai kainuotų toks bendradarbiavimas, Požėla nutyli.


Rašyti komentarą...
L
L.D.
2020-01-29 22:39:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar Jums neatrodo,jog kazkas netycia padegs,paaskelbs bankrota ir visiems bus gerai.
Atsakyti
0

l
labai baisu
2020-01-30 07:20:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
baisu, kokie mes esam, patys sau blogai darom.
Atsakyti
0

S
Saulius
2020-01-30 08:20:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tikrai ne 10, kaskart būtina tikrinti kekviena rajono sąvartyną, kuris yra uzmigdytas po plėvelė, at viršutinio sluoksnio dyksta krūmai, medžiai kurie gali sugadinti plėvelė, ir nuodingom dujom kvepuosim. Bet yra sąvartynų užpiltu paprastai žemėm, tai yra beda
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų