Pastaruoju metu daug kalbame apie besibaigiančius metus ir apie tai, kaip gyvensime ateinančiais. O ar prisimenate, kiek uždirbdavote ar kokiomis nuotaikomis gyvenote prieš dešimtmetį? Ar galite patikėti, kad dabar uždirbate gal net dvigubai daugiau nei anuomet? Kviečiame pasmalsauti, kokie mums visiems buvo ne tik šie metai, bet ir visas praėjęs dešimtmetis.

Pasirodo, ne tik daugiau uždirbame ar keliaujame, bet ir gyvename sveikiau ir geriame mažiau svaigalų. Ekonomistai mano, kad Lietuva padarė milžinišką progresą, visgi dalis ekspertų tikina, kad tą progresą jaučia tik nedidelė visuomenės dalis.

Gyvenimas kupinas grimasų. Vieni, prieš 10 metų valdžiai šaukę „gėda“, dabar patys tapo valdžia, o „gėda“ jiems šaukia jau kiti veidai. Arba tie patys, tebereikalaujantys didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų. Jeigu kartais atrodo, kad būtent dabar Lietuvoje vyksta didžiausios rietenos, o į gatves traukia neregėti būriai protestuotojų, tai ne visiška tiesa. Ne ką mažiau stebina vaizdai iš 2009-ųjų.

REKLAMA

Tąkart neapsikentę pareigūnai nusiavė batus. Batai, beje, protestuose figūravo ir šiemet, tik jau gerokai sudėvėti ir prakiurę. Dar prieš dešimtmetį žmonės, kaip ir dabar, aimanavo ir dėl kylančių kainų. Tautiečiai dar prisimena, kad anuomet nuotaikas smarkiai temdė ekonominė krizė.

Šiandien kalėdiniame miestelyje mintys šviesesnės, ir ne tik dėl artėjančių švenčių.

„Dabar uždirbam daugiau ir galim išleisti daugiau.“

„Man atrodo, kad žmonės dabar labai neblogai gyvena. Gerai, sakyčiau, netgi.“

O štai ir skaičiai, kalbantys už save. Jei 2009-aisiais vidutinė alga Lietuvoje nesiekė nė 500 eurų, šiemet ji didesnė kone 80 procentų. Dalis ekonomistų šį laikotarpį netgi skambiai vadina „dirbančiųjų aukso dešimtmečiu“.

„77 proc. atlyginimų augimas, aišku, yra įspūdingas, vienas iš didžiausių ES. Bet reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 2009 m. buvo ekonomikos krizės dugnas ir kurį laiką atlyginimai net nedidėjo“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

Tiesa, vyresnio amžiaus tautiečiams džiaugsmo mažiau. Pensijos irgi stiebėsi, bet gerokai santūriau.

„Dabar esu jau pensininkė ir man sunkiau gyventi negu, kai dirbau.“

„Man kažkaip vienodai. Niekas per daug nepasikeitė.“

Dabar žmonės gali įpirkti daugiau prekių ir paslaugų. Vadinamasis vartojimo išlaidų rodiklis per 10 metų ūgtelėjo daugiau kaip penktadaliu ir lietuviai jau pasiekė ispanų lygį.

„Daug investicijų, gražėja gatvės, mašinos, aplinka, nauji pastatai.“

„Viskas gyvenimas pagerėjo. Kaip buvo 20 metų atgal, kaip dabar yra. Matot, kokia graži eglutė šalia mūsų stovi. Anksčiau nebūdavo tokių gražių.“

REKLAMA

Pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva pasiekė 80 procentų ES vidurkio ir pademonstravo sparčiausią tempą bendrijoje. Be to, eksportas išaugo dvigubai, o paslaugų eksporto vertė – net 3,5 karto.

„Eksportas sudaro beveik 80 proc. Lietuvos BVP. Kai sparčiai auga aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportas, ten atsiranda galimybės didesniam pajamų augimui“, – pasakoja N. Mačiulis.

Geresnės gyvenimo kokybės palydovas paprastai būna ir atostogų įpročiai. Skaičiai čia irgi kalba už save. Jeigu prieš 10 metų užsienyje atostogavo vos 17 proc. tautiečių, pernai tokių buvo jau 36 proc:

„Daug skraidom, dabar irgi sausio mėnesį į Tenerifę, nes čia jau šalta bus.“

„Žmonės daug keliauja, daug bendrauja. Daugiau rūpinasi savimi, sportuoja.“

Išties, vis daugiau žmonių, ypač didmiesčiuose, nuolatos sportuoja, geria mažiau alkoholio – per dešimtmetį skaičiaus sumažėjo penktadaliu. Beveik perpus sumažėjo ir mirčių nuo alkoholio sukeltų ligų, ir girtų vairuotojų sukeltų avarijų. Žinoma, mintyse jau klausiate – o kur gi kainų augimas?

Maisto produktai per dešimtmetį pabrango 22 procentais. Tačiau, pavyzdžiui, ryšio tiekėjų paslaugos atpigo penktadaliu.

„Jeigu atlyginimai didėjo 77 proc., minimalioji mėnesinė alga padidėjo 125 proc., tai sunku tikėtis, kad paslaugų kainos liks nepakitusios. Tie gyventojai, kurie daugiausiai naudoja įvairių profesinių paslaugų, jie ir pastebėjo, kad jų kainų augimas buvo sparčiausias“, – teigia N. Mačiulis.

Tiesa, neretai, bėgant metams, žmonėms pristinga visai kitokių dalykų nei pinigai.

„Pabūt pas kažką, išsipasakot, pas draugus… Galėdavom anksčiau bet kada, bet kokiu momentu, o dabar šito nėra.“

REKLAMA

„Įsikibę į tuos telefonus… Nors, žinokit, ir aš darausi priklausoma. Vakare „aipadas“ ant pilvo – filmai, feisbukas…“

O ir dalis ekonomistų pabrėžia, kad viską tik šviesiomis spalvomis piešti būtų neteisinga. Skurdo rodikliai mūsų šalyje vis dar smarkiai bado akis.

„Nelygybės rodikliai augo per šitą dešimtmetį. Tai reiškia, kad iš ekonomikos augimo pelnėsi daugiau pats viršutinis sluoksnis. Vidutiniokų padėtis irgi gerėjo, bet lėčiau“, – teigia ekonomistas Romas Lazutka.

Nueiti į teatrą, koncertą ar savaitei išvykti atostogų vis dar neišgali daugiau kaip 20 procentų tautiečių.

„Nesantykinis skurdas reiškia tiesiog žmogaus egzistavimą. ES rūpinamasi ne tik tuo, kad žmonės, ekonomikai augant, imtų gyventi geriau. Nepakanka žmogui pavalgyti, išsimiegoti šiltai ir apsirengti“, – sako R. Lazutka.

Be to, per dešimtmetį Lietuvą paliko kone 300 tūkstančių emigrantais tapusių žmonių – taigi šalis prarado po nedidelį miestelį kasmet. Sugrįžtančiųjų skaičius išvykstančiųjų srautus ėmė nugalėti tik šiemet.

 

Aušrinė
2019-12-25 17:41:47
Kas rašo tokius straipsnius reiktų gerai pasidomėti kiek lietuvos žmonių emigravo ir kiek sėdi už skurdo ribos ir kaip per 10 m išaugo korupcija ir kaip žmonės vertina seimo darbą nes tai yra ta institucija kuri rengia įstatymus lietuvoje .
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Mokyklų valymas 2020-01-04 06:38:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nu pagerėjimas man,,akivaizdus,, išėjus į penciją, gaunu 276 sušiktus euriukus,stažas37 metai.dėkingas valdžiai su pasityčiojimą.   ATSAKYTI
Aušrinė 2019-12-25 17:41:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kas rašo tokius straipsnius reiktų gerai pasidomėti kiek lietuvos žmonių emigravo ir kiek sėdi už skurdo ribos ir kaip per 10 m išaugo korupcija ir kaip žmonės vertina seimo darbą nes tai yra ta institucija kuri rengia įstatymus lietuvoje .   ATSAKYTI

Top Video

Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
REKLAMA
Kaltinamųjų Strazdauskaitės nužudymu teismas (nuotr. TV3)
Rezonansinėje jaunos plungiškės Ievos Strazdauskaitės nužudymo byloje penktadienį Kauno apygardos teisme tęsiamos baigiamosios kalbos. 13 val. prasidėjusiame posėdyje ...
Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst (Irmantas Gelūnas/Fotobankas)
Vilniaus rajono savivaldybė penktadienį svarsto, ar pritarti 2020-2022 metų strateginiam veiklos planui. Jame numatyti ir papildomi pinigai šalia premjero Sauliaus ...
Incidentas (nuotr. stop kadras)
Siaubinga šeimos drama Australijoje. Buvęs regbio žaidėjas padegė automobilį su žmona ir trimis mažamečiais vaikais. Iš degančios mašinos iššokusi moteris dar spėjo pasakyti, ...
Neringa Venckienė (nuotr. stop kadras)
Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės Neringos Venckienės skundą. Atsakovu šioje byloje buvo patrauktas Lietuvos Respublikos Seimas. N. Venckienė ...
Sergejus Lavrovas Miunchene
Miuncheno konferencija, 1963 metais pradėjo organizuoti NATO šalys ir ji kasmet sutraukia politikos lyderių iš viso pasaulio. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų