Pasirodo, ne tik daugiau uždirbame ar keliaujame, bet ir gyvename sveikiau ir geriame mažiau svaigalų. Ekonomistai mano, kad Lietuva padarė milžinišką progresą, visgi dalis ekspertų tikina, kad tą progresą jaučia tik nedidelė visuomenės dalis.
Gyvenimas kupinas grimasų. Vieni, prieš 10 metų valdžiai šaukę „gėda“, dabar patys tapo valdžia, o „gėda“ jiems šaukia jau kiti veidai. Arba tie patys, tebereikalaujantys didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų. Jeigu kartais atrodo, kad būtent dabar Lietuvoje vyksta didžiausios rietenos, o į gatves traukia neregėti būriai protestuotojų, tai ne visiška tiesa. Ne ką mažiau stebina vaizdai iš 2009-ųjų.
Tąkart neapsikentę pareigūnai nusiavė batus. Batai, beje, protestuose figūravo ir šiemet, tik jau gerokai sudėvėti ir prakiurę. Dar prieš dešimtmetį žmonės, kaip ir dabar, aimanavo ir dėl kylančių kainų. Tautiečiai dar prisimena, kad anuomet nuotaikas smarkiai temdė ekonominė krizė.
Šiandien kalėdiniame miestelyje mintys šviesesnės, ir ne tik dėl artėjančių švenčių.
„Dabar uždirbam daugiau ir galim išleisti daugiau.“
„Man atrodo, kad žmonės dabar labai neblogai gyvena. Gerai, sakyčiau, netgi.“
O štai ir skaičiai, kalbantys už save. Jei 2009-aisiais vidutinė alga Lietuvoje nesiekė nė 500 eurų, šiemet ji didesnė kone 80 procentų. Dalis ekonomistų šį laikotarpį netgi skambiai vadina „dirbančiųjų aukso dešimtmečiu“.
„77 proc. atlyginimų augimas, aišku, yra įspūdingas, vienas iš didžiausių ES. Bet reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 2009 m. buvo ekonomikos krizės dugnas ir kurį laiką atlyginimai net nedidėjo“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tiesa, vyresnio amžiaus tautiečiams džiaugsmo mažiau. Pensijos irgi stiebėsi, bet gerokai santūriau.
„Dabar esu jau pensininkė ir man sunkiau gyventi negu, kai dirbau.“
„Man kažkaip vienodai. Niekas per daug nepasikeitė.“
Dabar žmonės gali įpirkti daugiau prekių ir paslaugų. Vadinamasis vartojimo išlaidų rodiklis per 10 metų ūgtelėjo daugiau kaip penktadaliu ir lietuviai jau pasiekė ispanų lygį.
„Daug investicijų, gražėja gatvės, mašinos, aplinka, nauji pastatai.“
„Viskas gyvenimas pagerėjo. Kaip buvo 20 metų atgal, kaip dabar yra. Matot, kokia graži eglutė šalia mūsų stovi. Anksčiau nebūdavo tokių gražių.“
Pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva pasiekė 80 procentų ES vidurkio ir pademonstravo sparčiausią tempą bendrijoje. Be to, eksportas išaugo dvigubai, o paslaugų eksporto vertė – net 3,5 karto.
„Eksportas sudaro beveik 80 proc. Lietuvos BVP. Kai sparčiai auga aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportas, ten atsiranda galimybės didesniam pajamų augimui“, – pasakoja N. Mačiulis.
Geresnės gyvenimo kokybės palydovas paprastai būna ir atostogų įpročiai. Skaičiai čia irgi kalba už save. Jeigu prieš 10 metų užsienyje atostogavo vos 17 proc. tautiečių, pernai tokių buvo jau 36 proc:
„Daug skraidom, dabar irgi sausio mėnesį į Tenerifę, nes čia jau šalta bus.“
„Žmonės daug keliauja, daug bendrauja. Daugiau rūpinasi savimi, sportuoja.“
Išties, vis daugiau žmonių, ypač didmiesčiuose, nuolatos sportuoja, geria mažiau alkoholio – per dešimtmetį skaičiaus sumažėjo penktadaliu. Beveik perpus sumažėjo ir mirčių nuo alkoholio sukeltų ligų, ir girtų vairuotojų sukeltų avarijų. Žinoma, mintyse jau klausiate – o kur gi kainų augimas?
Maisto produktai per dešimtmetį pabrango 22 procentais. Tačiau, pavyzdžiui, ryšio tiekėjų paslaugos atpigo penktadaliu.
„Jeigu atlyginimai didėjo 77 proc., minimalioji mėnesinė alga padidėjo 125 proc., tai sunku tikėtis, kad paslaugų kainos liks nepakitusios. Tie gyventojai, kurie daugiausiai naudoja įvairių profesinių paslaugų, jie ir pastebėjo, kad jų kainų augimas buvo sparčiausias“, – teigia N. Mačiulis.
Tiesa, neretai, bėgant metams, žmonėms pristinga visai kitokių dalykų nei pinigai.
„Pabūt pas kažką, išsipasakot, pas draugus… Galėdavom anksčiau bet kada, bet kokiu momentu, o dabar šito nėra.“
„Įsikibę į tuos telefonus… Nors, žinokit, ir aš darausi priklausoma. Vakare „aipadas“ ant pilvo – filmai, feisbukas…“
O ir dalis ekonomistų pabrėžia, kad viską tik šviesiomis spalvomis piešti būtų neteisinga. Skurdo rodikliai mūsų šalyje vis dar smarkiai bado akis.
„Nelygybės rodikliai augo per šitą dešimtmetį. Tai reiškia, kad iš ekonomikos augimo pelnėsi daugiau pats viršutinis sluoksnis. Vidutiniokų padėtis irgi gerėjo, bet lėčiau“, – teigia ekonomistas Romas Lazutka.
Nueiti į teatrą, koncertą ar savaitei išvykti atostogų vis dar neišgali daugiau kaip 20 procentų tautiečių.
„Nesantykinis skurdas reiškia tiesiog žmogaus egzistavimą. ES rūpinamasi ne tik tuo, kad žmonės, ekonomikai augant, imtų gyventi geriau. Nepakanka žmogui pavalgyti, išsimiegoti šiltai ir apsirengti“, – sako R. Lazutka.
Be to, per dešimtmetį Lietuvą paliko kone 300 tūkstančių emigrantais tapusių žmonių – taigi šalis prarado po nedidelį miestelį kasmet. Sugrįžtančiųjų skaičius išvykstančiųjų srautus ėmė nugalėti tik šiemet.
