Liūdnos dienos alytiškiams: išsprendus vieną gaisro problemą – iškyla kita

Iš sudegusios Alytaus padangų perdirbimo gamyklos pagaliau pradėti vežti degėsiai. Tiesa, nebe trikdžių – tik susiruošus vežti, degėsiai vėl pradėjo rūkti. Specialistai atviri –  susvilusių padangų išvežimas užtruks. Miesto valdžia ir nuodingas atliekas tvarkanti įmonė skaičiuoja, kad gaisravietėje yra trys tūkstančiai tonų degėsių. Beje, vieno galvos skausmo atsikratantiems alytiškiams kita bėda: po gaisro likęs vanduo pamažu skverbiasi į gruntą.

Du konteineriai sudegusių padangų pakrauti stovi nuo vakar. Šiandien nuspręsta pagaliau pradėti vežti nuodingas atliekas. Tačiau atsirado kliūčių. Konteineriuose degėsiai vėl pradėjo rūkti. Svarstoma, ar saugu jas vežti. Kelias – tolimas. Nuo Alytaus į Šiaulių rajoną, „Toksikos“ pavojingų atliekų deginimo aikštelę.

Visgi nuspręsta nebedelsti ir pradėti vežti sudegusias padangas. „Toksikos“ generalinis direktorius sako, kad darbai nežinia kiek užsitęs. Manoma, sudegusios padangų gamyklos teritorijoje yra mažiausiai trys tūkstančiai tonų degėsių. Buvo atlikti sudegusių padangų tyrimai. Jie parodė, kad šiose krūvose – daugybė sunkiųjų metalų.

REKLAMA

„Kur buvo epicentras gaisro, ten sunku pasakyti. Ten reikia jau išrūšiuoti atliekas. Gelžbetonį atskirai, metalą atskirai, nesudegugias padangas. Ir kai liks vėl tie degėsiai, mūsų prognozavimu ten degėsių irgi yra apie du trys tūkstančiai tonų“, – sako generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas.

Kiek kainuos sudegusių padangų išvežimas – nežinia. Vyriausybė pažadėjo šiems darbams iš valstybės rezervo skirti lėšų. Kaip ir kitiems gaisro padarinių likvidavimo darbams ar patirtiems nuostoliams atlyginti.Nuodingos atliekos pradėtos vežti, tačiau Alytus turi naują galvos skausmą – po gaisro likusį vandenį.

Po gaisro liko dešimtys tūkstančių kubų juodo vandens. Per plyšius pamažu jis skverbiasi į gruntą. Maždaug per parą jis nusėda aštuonis centimetrus.

Šiandien Aplinkos ministerija svarstė, kur dėti tūkstančius kubų vandens. Vienas iš siūlymų – vandenį pumpuoti į kanalizaciją, perdirbti miesto valymo įrenginiuose ir išleisti į Nemuną.

„Galima būtų vandenį valyti kartu su nuotekomis, atskiedžiant kartu su nuotekomis ir išvalant. Ir taip nepakenkiant biologinio valymo procesams“, – pasakoja viceministrė Justina Grigaravičienė.

Viceministrės teigimu, vanduo, likęs po padangų gaisro nėra labai nuodingas:

„Buvo padaryti tyrimai, maždaug apie 40 elementų. Didžiausias pakitimas tai yra cinko elementas, o visi kiti maždaug normos ribose.“

Alytaus meras ministerijos siūlymą peikia. Miestas siūlo statyti gamyklą. Tiesa, kaip tai atrodytų ir ar greitai ji būtų pastatyta, kol kas neaišku.

„Statyti nedidelę gamyklėlę, kuri tą vandenį nušarmintų, po to pridėjus specialių priedų, iškrenta nuosėdos, cinkas panaikinamas ir tada jis tampa tokius vandeniu, kurį galima išleisti į Nemuną“, – kalbėjo meras Nerijus Cesiulis.

Aplinkos ministerija preliminariai skaičiuoja, kad gaisro padaryta žala vien aplinkai gali siekti penkis milijonus eurų. Aplinkosaugininkai pradėjo skaičiuoti ir nesudegusias padangas ir granules.Bus bandoma nustatyti kiek sudegė padangų.

„Nustatyti, kiek galėjo sudegti tiek netinkamai naudoti padangų, atitinkamai ir produkcijos. Vakar pradėjome. Vakar dviejose patalpose sukauptą produkciją – granules didmaišiuose dviejose patalpose inventorizavome, Šiandien tikslas inventorizuoti dar likusias dvi patalpėles“, – teigia A. Mikalauskas.

Gaisras Alytaus perdirbimo gamykloje įsiplieskė spalio 16. Iki šiol nei mieste, nei rajone ekstremali situacija dar nėra atšaukta.


Rašyti komentarą...
A
Ale va
2019-11-09 08:34:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gaisro pasekmės Alytui labai skaudžios. Kodėl niekas nekalba apie kontroliuojančių valstybinių organizacijų atsakomybę prieš gaisrą ? Prichvatizatoris greičiausiai apėjo įstatymus, perdaug sukaupė padangų ir nesilaikė priešgaisrines apsaugos reikalavimų sandėliavimo vietose. Ar savivaldybės ir centro valdžios veiksmai padidinto pavojaus gamtai gamyklose veikia kaip vienas kumštis? Betvarkė visad priveda prie bėdos. Laiko tempimu bandoma išdylinti tiesą. Kodėl?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų