Vardija, kurie augalai valo žemę nuo įvairiausių teršalų

Ar kada susimąstėte, kokie augalai mažina dirvožemio taršą? Kaune, Botanikos sode atidaryta ekspozicija, kurioje pristatoma per 50 augalų, švarinančių žemę ir valančių dirvą. 

Jei kada skindami kokią uogą įsidilginsite ir pyktelėsite ant dilgėlės, greičiausiai be reikalo. Ji juk ankstyvą pavasarį – vitaminų šaltinis, o dar ir pavojingas medžiagas iš dirvos valo – pakanti azoto pertekliui, o ir nuo sunkiųjų metalų žemę vaduoja. Būtent nuo pastarųjų teršalų gruntą valo bene daugiausia augalų.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pristatoma nauja ekspozicija. Čia trijų arų plote pasodinta apie penkiasdešimt rūšių įvairių augalų – dirvos sanitarų, radioaktyvias medžiagas ar metalus kaupiančių, nuo azoto, druskų, karbonatų ar toksinų dirvą valančių. Dauguma jų – lauko ar miško augalai ar net piktžolės. O valymo procesai priklauso nuo jų šaknų sistemos dydžio ir kaip giliai jos įsiskverbia į žemę. Net ir besibadanti usnis – naudinga. Ji ne vien bitutes pražydusi vilioja, bet ir naftos angliavandenilius skaido.

REKLAMA

„Jeigu jų nenaikinsi, dirvonuot paliksi laukus, tikrai jos labai užsiveisia, bet ji turi ilgą liemeninę šaknį. Ji gali į šiek tiek gilesnį dirvožemį įaugti ir šiek tiek iš giliau imti tas nuodingąsias medžiagas“, – sakė Botanikos sodo vyr. specialistė Vitalija Petrauskaitė.

Naftą skaido kietis, ir daržininkų vis keiksnojamas varputis, nors jau kai jis išsikeroja laukuose, tai dirvonus plėšte plėšti reikia.

„Jis sudaro paklotę, daug šaknų ir jis kažkiek atlieka tuos valymo procesus“, – tikino Botanikos sodo vyr. specialistė V. Petrauskaitė.

Nereikšmingos žolės įvairios, bet jos yra pakankamai naudingos, sugebančios kaupti iš dirvožemio taršalus, naftos produktus, juos paversdamos mažiau taršesniais produktais.

Alchemikų paslaptingąja vadinta rasakila, kraujažolė, katilėlis, rugiaveidė – visi jie valo stipriai druskomis užterštą dirvožemį. O azotui pakantūs – burnotis ir nekart minėta dilgėlė, lipikas.

Pasak specialistų, itin svarbūs ir augalai, ant kurių šaknų esantys mikroorganizmai skatina valytis patį dirvožemį. O tam jau nepamainomi mums pažįstami kultūriniai augalai.

„Daržovės, grūdinės kultūros, kurie skatina savivalos procesus, tai kaip matome ir kopūstas, ir baltoji garstyčia, saulėgrąžą kukurūzas“, – vardijo specialistė.

Beje, dirvožemį valo ir daug vaistinių augalų, tik jų, augančių pakelėse ar šalia gamyklų, kitų taršių objektų, geriau nerinkti. Taršos šaltiniai, pasak specialistų, labai įvairūs.


Rašyti komentarą...
P
PP
2019-08-10 11:00:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
Varputis išnyksta, jei jo šaknys atsiduria dirvos paviršiuje tamsoje ( arimas tamsoje).
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų