Siekdami aiškios, paprastos ir pagrįstos mokesčių sistemos, Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Investuotojų forumas kviečia stabdyti naujo žemės mokesčio įsigaliojimą ir svarstyti visuotinio ir vieningo nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimą.
Naujoji žemės mokesčio įstatymo redakcija, kurioje numatyta savivaldybių teisė nustatyti žemės mokesčio tarifus įsigalios 2013 m. sausio 1 d.
„Kadangi atskira išlyga savivaldybėms priimti šiuos sprendimus anksčiau, nei įsigalios naujos redakcijos įstatymas, nebuvo padaryta, teisinės technikos požiūriu galima būtų daryti išvadą, jog savivaldybės šiemet nustatyti minėtų tarifų negali. Todėl kitus metus pasitiktume neturėdami galiojančių žemės mokesčio tarifų, kas griežtai skaitant įstatymą reikštų, jog privalomai būtų taikomas minimalus 0,01% tarifas“, - sako Saulė Dagilytė, advokatų kontoros SORAINEN vyresnioji mokesčių teisininkė ir Investuotojų forumo mokesčių grupės narė. Anot jos, dėl šios klaidos kitais metais savivaldybės galimai prarastų su šiuo mokesčiu siejamas įplaukas.
Panašias pastabas yra išsakę ir Vyriausybės atstovai Vilniaus apskrityje.
Tuo pačiu investuotojus neramina ir nustatytas naujas mokesčio tarifas – nuo 0,01 iki 4 proc., kuris pakeis šiuo metu galiojantį 1,5 proc. Pakeitimai, nuo kitų metų skaičiuosiami nuo rinkos vertės, kai kuriems žemės savininkams mokesčius gali išauginti keliolika kartų.
Norvegiško kapitalo įmonė UAB „Selvaag LT“, Vilniuje vystanti daugiabučių ir komercinės statybos projektą, skaičiuoja, kad pagal šį žemės mokesčio modelį jų gyvenamosios statybos projektui mokesčiai kitąmet išauga 1,4 karto, 2014 m. – 3,4, o 2017 m. – 9,4 karto.
„Toks mokesčių šuolis neprisideda prie aplinkos investicijoms gerinimo ir neskatina tvarkyti apleistų teritorijų miesto centre“, - sakė įmonės direktorius Egidijus Damulis.
„Visi šie argumentai tik dar kartą parodo, kokia nenuosekli ir fragmentuota mūsų mokesčių sistema. Todėl prašome stabdyti šio įstatymo pakeitimų įsigaliojimą“, - sako Kęstutis Kristinaitis, LNTPA mokesčių grupės vadovas ir valdybos narys.
Siūloma per metus apsvarstyti ir patvirtinti vieningo ir visuotinio NT mokesčio įvedimą
Minėtos organizacijos siūlo per metus apsvarstyti visuotinio ir vieningo NT mokesčio įvedimą, apjungiant dabar galiojančius žemės ir nekilnojamo turto mokesčius:
1) Sujungti NT ir žemės mokesčius, įvesti vieną ir vieningą NT mokestį pagal kurį būtų taikomas nuo 0,3 iki 1 procento dydžio mokesčio tarifas, kurio konkretų dydį (dydžius) nustatytų savivaldybių tarybos.
2) didžiosios dalies nekilnojamojo turto mokestinė vertė turėtų būti nustatoma naudojant lyginamosios vertės arba naudojimo pajamų vertės metodus;
3) atsisakyti visų išimčių, išskyrus numatytų tarptautinėje teisėje: ambasadoms, kulto pastatams ir t.t;
4) iki tam tikros vertės numatyti pirmojo būsto išimtį gyventojams;
5) mokestis turėtų būti renkamas tik į savivaldybių biudžetus ir, pasitarus su bendruomene, naudojamas NT vertei kelti: socialinės, inžinerinės infrastruktūros įrengimui;
6) apmokestinti valstybės valdomą turtą, siekiant šio efektyvaus valdymo;
„Jau dabar Lietuvoje praktiškai galioja visuotinis NT mokestis: jį moka verslas, visi, kurie vykdo komercinę veiklą, žemės savininkai ir tie, kurie turi NT daugiau nei už 1 mln. litų. Nemoka tik tie, kurie turi NT iki 1 mln. litų vertės. Todėl mokesčių sujungimas įneštų daugiau aiškumo, būtų išvengta dubliavimosi, mokestis būtų lengviau ir aiškiau apskaičiuojamas“, - sakė K. Kristinaitis.
Anot jo, ypač svarbu, kad šie mokesčiai būtų renkami į savivaldybių biudžetus, iš kurių lėšos būtų skiriamos svarbiausiai infrastruktūrai įrengti, taip keliant mokesčio mokėtojų NT vertę.
„Kad Lietuvai yra reikalingas visuotinis nekilnojamo turto mokestis, ne vieną kartą yra pažymėjęs Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas. Nuo kitų metų NT mokestis kyla iki 3 proc., žemės – iki 4 proc., kai kuriems verslininkams tai gali tapti labai žymia našta. Mūsų siūlomas mokesčių sujungimas būtų paprastesnis, aiškiau apskaičiuojamas ir jo administravimas kainuotų mažiau“, - sako Sigitas Besagirskas, LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius.
Anot Investuotojų forumo vadovės Rūtos Skyrienės, dėl pirmojo gyventojų būsto apmokestinimo turėtų apsispręsti Vyriausybė.
„Būtų galima neapmokestinti pirmojo būsto iki tam tikros ribos – pavyzdžiui, 500 tūkst. litų. Tačiau galutinis sprendimas turėtų būti priimtas po išsamių diskusijų. Tačiau tam, kad NT mokestis būtų efektyvus ir atliktų savo funkciją, reikia išplėsti jo bazę ir mažinti tarifą“, - sakė R. Skyrienė.
Atsisakyti lengvatų, apmokestinti valstybės valdomą NT
Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kiek valstybė valdo NT, kiek išleidžiama jam išlaikyti. Šiemet skelbtais Turto banko duomenimis, valstybės valdomų administracinių turto vienetų skaičius galėtų svyruoti nuo 2050 iki daugiau nei 4000. Jų išlaikymo sąnaudos skiriasi iki kelių kartų, o užimtumas siekia iki 60 proc.
„Neefektyvus valstybės NT valdymas mokesčių mokėtojams kainuoja jų išlaikymą: šildymą, administravimą. Toks mokestis pirmiausia įpareigotų suskaičiuoti, kiek tokio turto yra valstybėje, kiek jis atseina ir suefektyvinti jo valdymą, kas būtų tiesiogiai sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigai“, - sakė K. Kristinaitis.
