• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seime pateiktas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas projektą, kurį priėmus stacionarūs ir vidutinio greičio matuokliai būtų įrengiami kitaip. Dalis politikų tikina, kad dabar greičio matuokliai esą statomi ten, kur eismo nelaimių nutinka nedaug. Tiesa, tam prieštarauja Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai.

Seime pateiktas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas projektą, kurį priėmus stacionarūs ir vidutinio greičio matuokliai būtų įrengiami kitaip. Dalis politikų tikina, kad dabar greičio matuokliai esą statomi ten, kur eismo nelaimių nutinka nedaug. Tiesa, tam prieštarauja Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai.

REKLAMA

„Žinių radijuje“ Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis teigė, kad iš gyventojų parlamentarai gaunama įvairių kreipimųsi dėl greičių matuoklių įrengimo tvarkos.

„Panašu, kad išties problema yra labai aktuali. Ir, žinote, tą klausimą iškėlė labai paprastas dalykas: kai mes matome tuos vidutinio greičio matavimo ruožus, įrenginėjamus 30 ar daugiau kilometrų, automagistralėse ir panašiose vietose, kur pastaruosius 2 metus su itin aukštu eismo intensyvumu avarinių situacijų, žuvusių ar sužeistų žmonių skaičius yra lygus nuliui“, – kalbėjo politikas.

Pasak jo, LAKD atstovai, atsakingi už greičio matuoklių įrengimą, esą neatsako į Seimo narių užduodamus klausimus.

„Mes užklausėme skaičių tų 8 ruožų automagistralėje Vilnius–Klaipėda, kuriuose planuoja įrenginėti [greičio matuoklius], kiek per pastaruosius 2 metus tose vietose užfiksuota įvykių, susijusių su sužeidimais, su mirtinais atvejais ir pan.

REKLAMA
REKLAMA

<...> Tai, žinote, iš tų 8-ių ruožų, kuriuose planuojama įrenginėti, 4-iuose per pastaruosius 2 metus eismo įvykių skaičius lygus nuliui. Tai todėl ir kyla toks klausimas, ar iš tiesų mes prioritetų tvarka teisingai pasirenkame tas vietas, į kurias mums reikėtų investuoti tuos labai ribotus finansininius resursus, kurie yra skirti saugumui keliuose užtikrinti. Aš tikrai negaunu tų atsakymų, ir dabar negavau iš Kelių direkcijos, koks yra vis tik poveikis tokių priemonių įdiegimo ruožuose, kur dabar avaringumas lygus nuliui“, – sakė A. Mazuronis.

REKLAMA

Tuo metu LAKD atstovas Viktoras Lapinas tikino, kad viešojoje erdvėje kilusios diskusijos yra matomos. Tačiau, pasak jo, kai yra pasakoma „A“ raidė, neatkreipiamas dėmesys į „B“. T.y. neįvertinami visi kriterijai, pagal kuriuos ir yra nusprendžiama diegti greičio matuoklius vienoje ar kitoje vietoje.

„Kalbant apie automagistralę, aišku, mes vertinome, kaip ir visą kitą likusį valstybinės reikšmės kelių tinklą. Vertiname tuos kriterijus, kuriuos esame nusistatę, pagal kuriuos įrenginėjame greičio matuoklius. <...> Mes būtent paskutinėje prioritetinėje eilėje vertinome 2017 ir 2022 metus. Tai šituose keturiuose ruožuose, kuris vienas iš jų apskritai yra laikomas „juodąja dėme“ prie Klaipėdos, turime 52 sužalotus asmenis ir 10 žuvusių.

REKLAMA
REKLAMA

Kiek žinau, dar trys asmenys buvo žuvę vėliau po eilės sudarymo. Taigi kritika, kuria sakoma, kad tie kelių ruožai yra be eismo įvykių, tai gal labai trumpame periode taip, bet vertiname pagal metodikas. Tai ten yra būtent dideli skaičiai sužalotų žmonių, reiškia, eismo įvykių pasekmės, kurios būtent ir įvyko šiose automagistralės ruožuose“, – komentavo pašnekovas.

V. Lapinas taip pat paaiškino, pagal kokius kriterijus yra vertinama, ar tam tikroje kelio atkarpoje reikia įrengti greičio matuoklį.

„Tai kriterijai metodikoje sudėlioti pagal svorius – daug balų lemia eismo intensyvumas, sužalotų asmenų ir žuvusių asmenų skaičius, taip pat patenka keliai, kuriuose yra ribotas lenkimas, t.y. kur lenkimo manevras būtų papildoma rizika.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi visa suma šitų kriterijų būtent ir atliepia, kurioje vietoje, eilėje [bus statomi greičio matuokliai]“, – paaiškino LAKD atstovas.

Tačiau politikas A. Mazuronis vis tik nesutinka, kad greičio matuokliai būtų įrenginėjami tam tikrose automagistralės vietose.

Automagistralės intensyvumas, sutikite, turbūt vienas didžiausių pagal visą Lietuvoje egzistuojančių kelių tinklo intensyvumą. Ir jeigu iš 8 ruožų su pačiu didžiausiu intensyvumu keturiuose iš jų per pastaruosius du metus eismo įvykių skaičius yra lygus nuliui, tai, klausykite, aš turiu teisę turbūt kelti klausimą vis tik, kodėl yra toks pasirinkimas, koks yra.

REKLAMA

Aš turiu kelti klausimą, kodėl automagistralėse labai dažnu atveju, sakykime, Vilnius–Panevėžys [vienoje iš atkarpų] yra ribojamas greitis iki 90 km/val. Ir kiekvieną kartą, kai kreipiesi, sako, nes ten yra provėžos ir susikaupia vandens kiekis, kai lietus lyja. Bet kodėl tos provėžos 80 metų nėra automagistralėje tvarkomos, o nueinama paprasčiausiu keliu?“ – klausė politikas.

Visą pokalbį galite klausyti čia:

Kelią skinasi siūlymas keisti greičio matuoklių įrengimo tvarką

Neseniai Seime pateiktas grupės parlamentarų inicijuotas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas, kuriuo reglamentuojama, kur galėtų būti įrengiami stacionarūs ir vidutinio greičio matuokliai, rašo ELTA.

REKLAMA

Už siūlymą po pateikimo balsavo 78, prieš 6, susilaikė 7 Seimo nariai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Ekonomikos komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti gruodžio 5 d., jam paprašyta Vyriausybės išvados.

Vienas iš projekto iniciatorių, konservatorius Mindaugas Skritulskas tikino nesąs nusistatęs prieš greičio matuoklius, tačiau teigė, kad šiuo metu yra ydinga tvarka, kaip jie diegiami.

„Įstatymo teikėjai nėra nusistatę prieš prevencines priemones, prieš greičio matuoklius, tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad šiuo metu yra ydinga tvarka, kaip šios priemonės yra diegiamos. Nėra nei įstatymu reglamentuota, nei poįstatyminiais teisės aktais, tačiau kriterijus nustato Lietuvos automobilių kelių direktorius savo įsakymu“, – antradienį plenarinio posėdžio metu parlamente teigė M. Skritulskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šias įstatymo pataisas inicijavo parlamentarai, konservatoriai M. Skritulskas, Andrius Kupčinskas, Kazys Starkevičius, Rasa Petrauskienė, liberalas Eugenijus Gentvilas ir darbiečiai Andrius Mazuronis bei Viktoras Fiodorovas.

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti naują „stacionarios eismo priežiūros priemonės“ sąvoką bei nustatyti, kad stacionarios eismo priežiūros priemonės galėtų būti įrengiamos eismo saugumo užtikrinimo tikslais. Taip pat įstatymu nustatomas principas, kad tokių priemonių įrengimas, visų pirma, turi būti susietas su pavojumi eismo saugumui identifikuotame kelio ruože, kurio sumažinti įgyvendinant kitas kelio infrastruktūros gerinimo priemones nėra galimybės.

REKLAMA

Parlamentarai siekia, kad tuo atveju, kai priemonė įrengiama kelio ruože (pvz., vidutiniai greičio matuokliai), jie turi būti įrengiami taip, kad jų veikimas apimtų ne daugiau nei 10 kilometrų, t. y. tik ribotoje kelio atkarpoje. Taip pat numatoma, kad vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip 3, bendras stacionarių eismo greičio matavimo vietų skaičius gali būti ne didesnis kaip 5 viename kelyje.

Siekiama taip pat nustatyti reikalavimus stacionarių eismo priemonių įrengimui automagistralėse, kurios pasižymi ypatingai dideliu eismu. Numatoma, kad poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimas privalo būti atliktas iki sprendimo dėl stacionarių eismo priežiūros priemonių įrengimo priėmimo.

tai tautai įdomiau būtų sužinoti otkato dydį už vieno matuoklio įrengimą
daugiau nieko nezino, tik statyti greicio matuoklius.. Bauduvos rsp konkreti..
Daugiau gi nieko nemoka, kaip tik praplauti pinigus....
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų