Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos vairuotojai turės ne tik atnaujinti pirmosios pagalbos vaistinėles automobiliuose ir reguliariai gauti medicininę pažymą, kad yra tinkami vairuoti. Jų gali laukti ir dar viena užduotis – kas penkerius metus pakartoti pirmosios pagalbos kursus.

Lietuvos vairuotojai turės ne tik atnaujinti pirmosios pagalbos vaistinėles automobiliuose ir reguliariai gauti medicininę pažymą, kad yra tinkami vairuoti. Jų gali laukti ir dar viena užduotis – kas penkerius metus pakartoti pirmosios pagalbos kursus.

REKLAMA

Norėdami gauti teises, vairavimo mokyklose kiekvienas būsimas vairuotojas išklauso 8 valandų trukmės pirmosios pagalbos kursus. 

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) užsiminė apie galimybę vairuotojus papildomai įpareigoti kas penkerius metus atnaujinti savo žinias ir dar kartą išklausyti pirmosios pagalbos suteikimo kursus.

Ministerija sako, kad papildomi mokymai reikalingi dėl to, nes vairuotojai pamiršta, ką išmoksta. Tačiau specialistai kritikuoja tokį valdininkų pasiūlymą ir svarsto, kad taip galbūt bandoma pasipelnyti iš vairuotojų.

REKLAMA

Vairuotojai pamiršta, ką išmoksta?

Ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad tokia idėja iš tiesų svarstoma, bet kol kas nėra žinoma, kada galėtų būti įgyvendinti nauji pakeitimai.

„Poreikis ir galimybės atnaujinti vairuotojų būtinosios pagalbos žinias kol kas yra ministerijos vidinės diskusijos objektas.

Toks pakeitimas paliestų didelę dalį visuomenės, pirmiausiai, vairuotojus, todėl jis galėtų būti siūlomas tik po detalios analizės ir pristatymo – nei vieno, nei kito kol kas nėra padaryta“, – pripažino specialistas. 

REKLAMA

Pašnekovas pastebi, kad šiuo metu galiojanti tvarka turi tam tikrų trūkumų, mat vairuotojai, prabėgus ilgesniam laikui, teorines pirmosios pagalbos teikimo žinias, įgytas vairavimo mokykloje, dažniausiai užmiršta.

„Vairuotojai Vyriausybės nutarimu yra įtraukti į sąrašą asmenų, kurie privalo teikti pirmąją pagalbą, jeigu nelaimės vietoje atsidūrė šalia nukentėjusiojo.

Žinios ir gebėjimai teikti pirmąją pagalbą, kuriuos vairuotojai įgyja vairavimo mokyklose, laikui bėgant užsimiršta, todėl Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo svarstyti galimybę tam tikru periodiškumu, pvz., kas penkerius metus, atnaujinti vairuotojų žinias ir praktinius gebėjimus. Ar tokia tvarka būtų veiksminga ir kaip ji galėtų būti įgyvendinama praktiškai, paaiškės diskutuojant su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene', – kalbėjo J. Gališanskis.

REKLAMA

Ministerijos idėjai žeria kritiką

Vairavimo instruktorius ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas svarsto, kad ministerija, siūlydama naują idėją vairuotojams reguliariai išklausyti pirmosios pagalbos kursus, nuvertina medikų darbą.

„Grindžiama mintis, kad bet kokį darbą ir bet kas gali padaryti tinkamai. Gydytojai, paramedikai, gelbstintys žmonių gyvybes, yra tikri savo srities profesionalai, kurie skiria daugybę laiko tam, kad tokiais taptų. Dabar tarsi bandoma parodyti, kad bet kas, kuris išklauso kelių valandų kursus, vėliau gali visiems suteikti pirmąją pagalbą. Nejuokaukite. Geriau tai palikime profesionalams“, – kalbėjo A. Pakėnas.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, pašnekovas pripažįsta, kad šiuo metu pirmosios pagalbos kursai mokymosi metu dažniausiai yra išklausomi formaliai, tačiau tai, pasak A. Pakėno, lemia ir pačių būsimų vairuotojų požiūris į šių užsiėmimų prasmę.

„Būsimi vairuotojai netiki pirmosios pagalbos kursų reikalingumu. Daugelis įsitikinę, kad tai yra laiko gaišimas ir pinigų švaistymas“, – pastebėjo vairavimo instruktorius.

Ministerijai taip pat reiškiama kritika ir dėl to, kad, pasak A. Pakėno, nėra surinkta tikslių duomenų, ar tokie pakeitimai iš tiesų atneštų naudos.

REKLAMA

„Aš pats vairuoju automobilį jau daug dešimtmečių, tačiau gyvenime man pirmosios pagalbos kursų žinių neprireikė. Kiti sakys: tai džiaukitės, kad neprireikė.

Tačiau aš pasigendu statistikos – nėra aišku, kiek per pastaruosius penkerius metus buvo tokių eismo įvykių, kurių metu asmenys panaudojo pirmosios pagalbos žinias ir tokiu būdu išgelbėjo žmogaus gyvybę. Vadinasi, būtina įrodyti šių žadamų pakeitimų svarbą“, – kalbėjo saugaus eismo ekspertas.

REKLAMA

Ministerija neatsakė į paklausimą, ar vairuotojams už žadamus mokymus dar tektų ir susimokėti, dėl to, kad šiuo metu vis dar vyksta diskusijos, tačiau, pasak A. Pakėno, šiais laikais nemokamų dalykų nebūna. 

Internete skelbiama, kad pirmosios pagalbos kursai gali kainuoti apie 10 ar 20 eurų. Lietuvoje yra  išduota ir galioja per 1,5 mln. vairuotojų pažymėjimų. Nesunku suskaičiuoti, kad dėl naujo reikalavimo jie turėtų sumokėti mažiausiai 15–30 mln. eurų.

REKLAMA
REKLAMA

Sveikatos patikrinimai ir vaistinėlės

Primename, spalį Seimas pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms.

Jose įtvirtinta, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. nepasitikrinusių sveikatos nustatytu periodiškumu vairuotojų turimi vairuotojo pažymėjimai bus skelbti negaliojančiais.

Pašalinus priežastis, lėmusias vairuotojo pažymėjimo paskelbimą negaliojančiu, vairuotojo pažymėjimas bus vėl skelbiamas galiojančiu automatinėmis priemonėmis tai pažymint Kelių transporto priemonių vairuotojų registre.

REKLAMA

Taip pat primename, kad neseniai SAM nusprendė atidėti terminą, iki kurio vairuotojai turėtų atnaujinti vaistinėles savo automobiliuose. Tą reikia padaryti iki 2023 m. liepos 1 d.

Poreikis atnaujinti pirmosios pagalbos rinkinį esą kilo dėl to, kad jo sudėtis nesikeitė 18 metų, o per tiek laiko pasikeitė pirmosios pagalbos teikimo principai.

Atnaujintos sudėties pirmosios pagalbos rinkinyje, skirtame automobiliams ir geležinkelių transportui, atsiranda spaudžiamasis tvarstis, ledo maišeliai, turniketai, skirti arteriniam kraujavimui stabdyti, ir vienkartinė veido kaukė gaivinimui (dirbtinio kvėpavimo atlikimui).

REKLAMA

SAM atkreipia dėmesį, kad vairuotojai, turintys pirmosios pagalbos rinkinius, atnaujintus po 2019 m. sausio 1 d., turi tik pasipildyti savo vaistinėlių rinkinį 2 turniketais. Jei vaistinėlės rinkinys pirktas anksčiau minėtosios datos, vairuotojas privalo įsigyti naują rinkinį. 

Pirmosios pagalbos rinkiniuose esančios medicinos priemonės turi būti paženklintos privalomu atitikties ženklu CE, kuris patvirtina, kad šios medicinos priemonės gamintojas laikosi nustatytų saugos reikalavimų, atliko visas būtinas atitikties vertinimo procedūras ir užtikrina, kad jo pagaminta medicinos priemonė yra saugi, naudojant ją pagal paskirtį ir laikantis naudojimo instrukcijos.

REKLAMA
REKLAMA

Asmenys, prieš pirkdami medicinos priemones iš ne Europos Sąjungos gamintojų turi pasidomėti, ar medicinos priemonė tinkamai paženklinta, ar gamintojas yra registruotas Europos Sąjungoje, ar turi reikiamus sertifikatus, ar tie sertifikatai galioja.

Neatitinkančios reikalavimų medicinos priemonės turėtų būti neįleidžiamos į Lietuvos rinką, todėl šias prekes importuojantys asmenys gali patirti nemažų finansinių nuostolių. Dar blogiau, jei tokios medicinos priemonės patenka į rinką ir potencialiai kelia pavojų pacientams bei naudotojams.

REKLAMA

Pirmosios pagalbos rinkinyje, skirtame automobiliams ir geležinkelių transportui, turi būti šios priemonės: 

1. sterilūs įvairių dydžių pleistrai;

2. pleistras (ruloninis);

3. sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio sterilus padelis ne mažesnis kaip 10 cm x 10 cm, pats tvarstis ne mažesnis kaip 15 cm x ir 180 cm;

4. nesterilus tvarstis;

5. palaikomasis trikampio formos tvarstis;

6. pirmosios pagalbos žirklės;

7. speciali antklodė, skirta paguldyti ar apkloti nukentėjusįjį, ne mažesnė kaip 130 cm x 200 cm;

REKLAMA

8. sterilus žaizdų tvarstis, ne mažesnis kaip 5 cm x 10 cm;

9. vienkartinės medicininės pirštinės;

10. vienkartinės apsauginės plėvelės/pirmos pagalbos gaivinimo kaukės dirbtiniam kvėpavimui atlikti;

11. vienkartinis šalčio maišelis;

12. turniketas, skirtas stipriam (masyviam) kraujavimui galūnėse (rankose, kojose) stabdyti;

13. atmintinė – pirmosios pagalbos teikimo aprašymas arba atmintinė, turniketo naudojimo taisyklės.

Šiuo metu Lietuvoje galioja pirmos pagalbos mokymo programa (PP-015), kuri yra skirta AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų (lengvųjų automobilių, motociklų ir kt) motorinių transporto priemonių vairuotojams.

Dar birželio mėnesį paskelbtoje Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad kas penktas žmogus Lietuvoje yra atsidūręs situacijoje, kurioje jam ar kitam žmogui buvo reikalinga pirmoji pagalba. Visgi 45 proc. lietuvių tikina, kad, nutikus nelaimei, jie negebėtų arba greičiausiai negebėtų suteikti pirmosios pagalbos

kadangi lietuvoje supuvusi PSD ir sveikatos fondo lesos naudojamos, greituju pagalbos dispeceriu truksta, tai siulau kiekviena vairuotoja padaryti greitosios pagalbos mediku, juk taip patogu?
Konservai yra debilai ir vagys. Kito paaiškinimo nera.
visiskas pinigu plovimas.
siemet "laikiau" ckat. tai prireike susimoket 20eur. sake sitos nesamones reikia kas 2metus turint furos teises... filmuku paleido 30min parukem ir isskirstem.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų