Diskusiją apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus socialiniame tinkle „Facebook“ pakurstė ekonomistas Raimondas Kuodis.
„Vyrų/moterų algų skirtumus reikia matuoti: a) tame pačiame sektoriuje, b) tose pačiose pareigose. Tada skirtumo paprastai belieka statistinės paklaidos ribose“, – rašė jis.
Tai yra, R. Kuodis tvirtina, kad palyginus tokį patį darbą dirbančius vyrus ir moteris aiškaus atlyginimų skirtumo beveik nelieka.
Ekonomistas taip pat rašė, kad mažesnę algą gali atsverti motinystės suteikiama laimė, o vaikų atsisakymas dėl karjeros gali lemti nusivylimą senatvėje. Tačiau pajamų duomenys laimės neišmatuoja. Jie parodo, kuriam iš tėvų gimus vaikui tenka didesnė finansinė našta.
Taigi, Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto ekonomistas dr. Nerijus Černiauskas tyrė, kaip keičiasi to paties žmogaus darbo pajamos prieš pirmojo vaiko gimimą ir po jo.
„Mano tyrime analizuojama, kaip kinta to paties žmogaus darbo pajamos prieš ir po vaiko gimimo, nepriklausomai nuo sektoriaus ar pareigų. Rezultatas aiškus – moterų pajamos sumažėja, vyrų – ne. Tai reiškia, kad pats vaiko gimimas turi savarankišką poveikį, kurio vien sektoriaus kontrolė nepaaiškina“, – aiškino jis naujienų portalui tv3.lt.
Pirmaisiais metais – perpus mažesnės darbo pajamos
2023 metais paskelbtame N. Černiausko tyrime buvo vertinami 2012–2017 metų Lietuvos, Latvijos ir Estijos duomenys. Taigi, jo rezultatai parodo ne vien Lietuvos, o visų trijų Baltijos šalių padėtį.
„Tyrime matyti, kad Baltijos šalyse moterų darbo pajamos po pirmojo vaiko gimimo reikšmingai sumažėja. Pirmaisiais metais – maždaug per pusę, o antraisiais – iki trečdalio. Tuo metu vyrų darbo pajamos iš esmės nesikeičia, todėl pajamų atotrūkis tarp moterų ir vyrų išauga“, – komentavo ekonomistas.
„Iki trečdalio“ nereiškia, kad antraisiais metais moteriai lieka tik trečdalis ankstesnių pajamų. Jos darbo pajamos tuo metu vis dar būna maždaug 20–33 proc. mažesnės nei iki pirmojo vaiko gimimo.
Darbo pajamos šiuo atveju reiškia atlyginimą ir pajamas iš savarankiško darbo. Tai nereiškia, kad pirmaisiais metais perpus sumažėja visas šeimos biudžetas.
„Svarbu pažymėti, kad tyrime analizuojamos darbo pajamos, o ne visos namų ūkio pajamos. Bendras namų ūkio pajamų kritimas yra mažesnis, nes dalį praradimų kompensuoja socialinės išmokos. Vis dėlto darbo pajamų skirtumai išlieka ryškūs“, – pabrėžė ekonomistas.
O kodėl tada darbo pajamos krinta taip smarkiai?
„Didžiausias moterų pajamų sumažėjimas fiksuojamas būtent vaiko priežiūros laikotarpiu. Tyrimo duomenys aiškiai rodo, kad moterys tiek pirmais, tiek antrais metais po gimdymo labai sumažina dirbtų valandų skaičių, o vyrų darbo laikas iš esmės nesikeičia“, – nurodė N. Černiauskas.
Tyrimui naudoti duomenys nėra nauji, tačiau, N. Černiausko vertinimu, po COVID-19 pandemijos ši tendencija neturėjo iš esmės pasikeisti, nes tokie visuomenės pokyčiai vyksta lėtai. Vis dėlto tyrimo imtis buvo nedidelė, o jo duomenys leidžia matyti tik pirmuosius dvejus metus po vaiko gimimo. Todėl jie neparodo, kas konkrečiai Lietuvoje vyksta praėjus 5 ar 10 metų.
Kodėl neužtenka lyginti tokį patį darbą?
N. Černiauskas sutinka, kad lyginant tokį patį darbą dirbančius vyrus ir moteris atlyginimų skirtumas sumažėja. Tačiau, jo teigimu, nėra įrodymų, kad jis visiškai išnyktų.
„Dar svarbiau – net jei sektorius ir pareigos paaiškintų dalį skirtumų, išlieka esminis klausimas – kodėl moterys dažniau dirba sektoriuose ir pareigose, kur mokama mažiau? Tai nėra atsitiktinumas. Tyrimai rodo, kad moterys dažniau renkasi darbą, kurį lengviau suderinti su vaiko priežiūra, o tokie darbai dažniausiai yra mažiau apmokami“, – pabrėžė ekonomistas.
Anot ekonomisto, ilgiau nedirbant dalis profesinių įgūdžių gali pasimiršti, todėl moteriai vėliau gali būti sunkiau gauti aukštesnes pareigas.
Grįžus į darbą pajamų skirtumas gali nedingti
Kitų Europos valstybių patirtis leidžia bent numanyti, kas gali vykti vėliau.
„Nors šio konkretaus tyrimo duomenys neleidžia analizuoti trečių ir vėlesnių metų, kitų Europos šalių patirtis rodo, kad dalis pajamų atotrūkio išlieka ilgą laiką. Pavyzdžiui, Danijoje moterų darbo pajamos ir po 10 metų nuo vaiko gimimo tebebuvo apie 20 proc. mažesnės nei vyrų.
Todėl tikėtina, kad Baltijos šalyse ilgalaikės tendencijos panašios – dalis pajamų kritimo išlieka ir grįžus į darbą“, – pasakojo N. Černiauskas.
Danijos skaičius nereiškia, kad Lietuvoje po 10 metų skirtumas taip pat siekia 20 proc. To N. Černiausko tyrimas neparodo. Tačiau jis leidžia manyti, kad vien sugrįžimo į darbą gali neužtekti, kad pajamų skirtumas išnyktų.
Per 2 metus – 1,19 pensijos taško mažiau nei toliau dirbant
Mažesnės pajamos svarbios ne tik tuo metu, kai auginamas vaikas. Nuo jų priklauso ir tai, kiek žmogus sukaups būsimai pensijai.
„Žmogus, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, yra draudžiamas pensijų socialiniu draudimu. Šis laikotarpis įskaitomas į pensijos stažą, taip pat toliau kaupiami pensijos apskaitos vienetai. Jie skaičiuojami atsižvelgiant į priskaičiuotą vaiko priežiūros išmoką“, – paaiškino „Sodra“.
Šiuo atveju reikšminga atskirti du dalykus – stažą ir pensijos taškus. Stažas parodo, kiek laiko žmogus buvo draudžiamas, o taškai priklauso nuo to, nuo kokios sumos mokėtos įmokos. Todėl žmogus gali neprarasti stažo, bet per tą patį laiką sukaupti mažiau taškų.
Pensijos taškas nėra žmonių sąskaitose laikoma pinigų suma. Nuo sukauptų taškų priklauso individualioji pensijos dalis. Jei žmogus visus metus uždirba vidutinį atlyginimą ir nuo jo moka įmokas, per metus sukaupia vieną tašką. Nuo mažesnės sumos sukaupiama tik dalis taško.
Kad skirtumas būtų suprantamas, „Sodra“ pateikė pavyzdį. Žmogus iki vaiko priežiūros atostogų per mėnesį gaudavo 2 312,15 euro atlyginimą prieš mokesčius. Tai 2026 metų vidutinis atlyginimas, kurį „Sodra“ naudoja pensijos taškams skaičiuoti. Daroma prielaida, kad pagal tokias pajamas jam būtų apskaičiuota ir išmoka, o kitų pajamų jis negautų. Toliau dirbdamas už tokią algą žmogus per metus sukauptų vieną pensijos tašką.
Kompensuojamasis uždarbis – pagal ankstesnes žmogaus pajamas apskaičiuotas dydis, nuo kurio nustatoma vaiko priežiūros išmoka. Pasirinkus ją gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, skaičiavimas atrodytų žemiau aprašytu atitinkamu būdu.
„Jeigu žmogus 18 mėnesių toliau dirbtų, jis sukauptų apie 1,5 apskaitos vieneto. Jei tuo laikotarpiu gautų vaiko priežiūros išmoką – du mėnesius 78 proc., o likusius 16 mėnesių 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio – sukauptų apie 0,93 apskaitos vieneto“, – skaičiavo „Sodra“.
Skirtumas – 0,57 taško. Tai maždaug 38 proc. mažiau nei per tą patį laiką būtų sukaupta toliau dirbant už vidutinį atlyginimą. Pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, rezultatas būtų kitoks.
„Per 24 darbo mėnesius žmogus sukauptų apie 2 apskaitos vienetus. Jei du mėnesius gautų 78 proc., kitus 10 mėnesių – 45 proc., o likusius 12 mėnesių – 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoką, sukauptų apie 0,81 apskaitos vieneto“, – nurodė institucija.
Šiuo atveju skirtumas siektų 1,19 taško – būtų sukaupta maždaug 60 proc. mažiau nei dirbant. Atrodytų keista, išmoka mokama 6 mėnesiais ilgiau, tačiau sukaupiama net 0,12 taško mažiau nei pasirinkus 18 mėnesių laikotarpį. Taip nutinka todėl, kad pasirinkus ilgesnį laikotarpį didžiąją jo dalį mokama mažesnė išmoka, o antraisiais metais ji siekia tik 30 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Tačiau tai tik bendras skaičiavimo pavyzdys, kuris nereiškia, kad kiekvienas 24 mėnesių išmoką pasirinkęs žmogus sukaups būtent 1,19 taško mažiau. Realus rezultatas priklausytų nuo ankstesnių pajamų, išmokos pradžios, kito iš tėvų panaudojamų neperleidžiamų mėnesių ir tuo metu gaunamų darbo pajamų.
„Būsimos pensijos dydžio pagal šiandieninę vieneto vertę nustatyti negalima, tačiau pagrindinė taisyklė – kuo daugiau apskaitos vienetų žmogus sukaupia, tuo didesnė jo individualioji pensijos dalis“, – pabrėžė „Sodra“.
Taigi, 1,19 taško nereiškia 1,19 euro – kiek eurų mažesnė dėl to būtų pensija, dabar tiksliai pasakyti negalima.
Vyrų vidutinė pensija jau dabar – 100 eurų didesnė
„Sodros“ taisyklės abiem tėvams vienodos – jeigu vaiko priežiūros išmoką gauna tėtis, pensijos taškai jam skaičiuojami taip pat kaip mamai. Tačiau N. Černiausko tyrimas parodė, kad gimus vaikui moterų darbo laikas ir pajamos sumažėja, o vyrų darbo laikas beveik nesikeičia. Vadinasi, rizika sukaupti mažiau pensijos taškų dažniau tenka moterims.
Ar tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl moterų pensijos vėliau būna mažesnės?
„Bent iš dalies – taip. Socialinės išmokos kompensuoja tik dalį prarastų darbo pajamų, todėl moterų sukauptos pensijų teisės mažėja. Jei pasitvirtina hipotezė, kad darbo pajamų sumažėjimas išlieka ir ilguoju laikotarpiu, tai dar labiau mažina būsimas pensijas, nes jos tiesiogiai susietos su darbo pajamomis“, – komentavo N. Černiauskas.
„Sodros“ 2026 metų gegužės duomenimis, vidutinė vyrų senatvės pensija siekė 809,46 euro, o moterų – 709,13 euro. Taigi, vyrų vidutinė senatvės pensija buvo 100,33 euro, arba 14,1 proc., didesnė.
Tačiau tai nereiškia, kad visą 100,33 euro skirtumą lėmė vaikų priežiūra. Pensijos dydį lemia visas žmogaus darbo kelias, įgytas stažas ir sumokėtos įmokos. Be to, atotrūkis mažėja – 2016 metais vyrų vidutinė pensija buvo 22,1 proc. didesnė už moterų, o 2026 metų gegužę – 14,1 proc. Tarp naujai skiriamų senatvės pensijų šis skirtumas siekia apie 6 proc.
Vis dėlto vyresnių moterų skurdo rizika išlieka gerokai didesnė. „Eurostat“ duomenimis, 2024 metais 65 metų ir vyresnių moterų skurdo rizika Lietuvoje buvo 13,3 procentinio punkto didesnė nei tokio pat amžiaus vyrų. Tai buvo vienas didžiausių skirtumų visoje ES.
„Problema ypač paaštrėja, jei moteris senatvėje lieka viena – tuomet ji nebegali kompensuoti praradimų partnerio didesne pensija“, – pabrėžė N. Černiauskas.
Ką būtų galima pakeisti?
Dabartiniai pensininkai savo darbo istorijos jau nepakeis. Todėl N. Černiauskas siūlo sparčiau didinti bazinę pensijos dalį, kuri mažina nelygybę ir padeda žmonėms, kad ir kokia buvo jų darbo istorija. Jis taip pat siūlo mokėti pakankamas našlių pensijas, kad vienam likusio žmogaus pajamos staiga nesmuktų.
Tačiau tai sušvelnintų pasekmes, o ne panaikintų jų priežastį. Kad tas pats nepasikartotų ateityje, už vaiko priežiūrą mažesnėmis pajamomis ir pensija neturėtų mokėti tik vienas iš tėvų.
„Ilguoju laikotarpiu svarbiausia – mažinti pačią priežastį, dėl kurios atsiranda pajamų skirtumai. Tai reiškia, kad šeimose turėtų būti lengviau ir labiau skatinama lygiai pasidalyti vaiko priežiūros laikotarpį, kad nei vieno iš tėvų pajamos pernelyg nenukentėtų, o vaikai gautų abiejų tėvų dėmesio.
Tokia politika yra veiksmingiausias būdas sumažinti pajamų atotrūkį ir jo pasekmes pensijoms ateityje“, – apibendrino ekonomistas.
