„Mažeikių naftą“ žaliava aprūpindavusiu ir jau daugiau nei metus neveikiančiu naftotiekiu „Družba“ („Draugystė“) nafta į Lietuvą nebetekės niekada, interviu „Lietuvos rytui“ prognozuoja žinomas Ukrainos energetikos ekspertas Vladimiras Saprykinas.
Nors pagal naujausius pranešimus „Družba“ neveiks tik iki 2008 metų pabaigos, Ukrainos Oleksandro Razumkovo ekonomikos ir politikos tyrimų centro energetikos programų direktorius neturi didelių vilčių, kad naftotiekis vėl kada nors bus atidarytas. „Lietuvos rytui“ jis teigia, kad „Družba“ atšaką į Lietuvą Rusija uždarė vykdydama grandiozinį planą, kuris nukreiptas ne tik prieš mūsų šalį, bet ir prieš kitus kaimynus. Agresyviai veikiantis Kremlius esą siekia ir ekonominių, ir politinių tikslų.
V. Saprykino tvirtinimu, Rusija jau kuris laikas kariauja su Lietuva nepaskelbtą naftos karą. Bendra Rusijos vyriausybės, naftos kompanijos ir valstybinio dujų milžino „Gazprom“ strategija esą numato, jog Rusijos nafta ir dujos į Vakarus turi tekėti per kiek galima mažiau šalių, taip sumažinant transportavimo išlaidas. Be to, siekiama aplenkti ir tas šalis, kurių vykdoma politika nėra paranki Rusijos interesams. „Družbos“ atšakos Baltarusijoje ir Ukrainoje šiuo metu vis dar veikia tik dėl to, kad Rusijai vis dar pavyksta įsiūlyti kaimynams kurti šio verslo tarpininkus.
„Mažeikių nafta“ žaliava tuo tarpu apsirūpina per jūroje esantį Būtingės terminalą. Kiek šio importo išlaidos viršija išlaidas už „Družba“ tekėjusią naftą, bendrovė neatskleidžia.
Kaip šio karo iššūkiams yra pasirengęs oficialusis Vilnius, iki šiol nėra aišku. Lietuvos pareigūnai ir mėgina prašyti rusų vėl atidaryti „Družba“, ir užuominomis kalba apie plataus masto alternatyvų paiešką Kaukaze ir Europos šalyse.
V. Saprykinas skeptiškai vertina kalbas, jog, stingant užsienio investicijų, Rusija artimiausiu metu gali tapti nebepajėgi panaudoti savo gamtinių išteklių. Taip kalbėti esą galima nebent apie dujų gavybos pramonę, „Gazprom“ užsiėmus Vidurinės Azijos dujų perpardavinėjimu bei apleidus Rusijos dujų gavyba.
„Tačiau angliavandenilinis Rusijos vėzdas lieka didžiulis ir sunkus. Juo mojuoti Kremlius galės dar ilgai“,- perspėja V. Saprykinas.
