Žemės ūkio ministerija Europos Komisijos prašys pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo draudžiama parduoti žemę užsieniečiams. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva buvo išsiderėjusi 7 metų pereinamąjį laikotarpį, kuris baigiasi šį pavasarį. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipsis į Europos Komisija prašydama pratęsti draudimą pirkti užsieniečiams žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties sklypus iki 2014 m. balandžio 30 d.
Ūkininkai sunerimę
Ūkininkai būgštauja, kad norėdami plėsti valdas jie negalės konkuruoti su užsienio pirkėjais, kuriems mūsų žemės kaina yra patraukli. Nemažai žemdirbių dirba nuomojamoje žemėje, kuri taip pat gali atitekti užsieniečiams arba savininkai už ją paprašys daug didesnio nuomos mokesčio.
Nekilnojamojo turto įmonių vadovai sako nematantys jokios grėsmės, nes daugiausia užsieniečių dairosi tik nedidelių sklypų, kuriuose norėtų apsigyventi.
Raseinių rajono ūkininkas Viktoras Ročka laiko 175 melžiamas karves, valdo 400 ha plotą, kurį skyrė ganykloms ir grūdinėms kultūroms auginti. „Jau dabar šalia manęs daug žemių supirko įmonę įkūręs ir ekologinį ūkį įsteigęs vokietis, – pasakojo jis. – Matydamas, kad tolesnei plėtrai neliks laisvų plotų, buvau priverstas iš banko imti paskolą ir skubėti įsigyti dar likusią prie mano valdų parduodamą žemę.“
V.Ročka taip pat baiminasi, kad jeigu bus atrištos rankos užsieniečiams, kils ir nuomos kainos, o jis nuosavos žemės daug neturi.
Kauno rajone daugiau kaip 1 000 ha valdantis ūkininkas Kęstutis Bružikas irgi yra įsitikinęs, kad žemės pardavimas užsieniečiams būtų pražūtingas vietos žemdirbiams.
Lietuvoje jau yra keli tūkstančiai ūkininkaujančių užsieniečių. Po 3 veiklos ir gyvenimo čia metų jie gali pirkti žemę. Jos leidžiama įsigyti ir užsienio įmonėms, įsteigusioms Lietuvoje atstovybes ar filialus.
Kainos skiriasi
ŽŪM skelbia, kad prašyti pratęsti pereinamąjį laikotarpį nuspręsta dėl pernelyg didelio žemės vertės rinkoje skirtumo Lietuvoje ir Vakarų Europoje. Žemės ūkio paskirties hektaras priklausomai nuo vietovės ir našumo šalyje kainuoja 3–6 tūkst. Lt, o Vakaruose – nuo 30 iki 50 tūkst. Lt. „Per kainų augimo bumą mūsų ūkininkai neįstengė įpirkti žemės, o per krizę ir kainos lėtai krito, ir žmonės pinigų dar neturi, – aiškino žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. – Trejus metus Lietuvoje ūkininkaujantis užsienietis gali čia nusipirkti žemės. Jei neįtikinsime Europos Komisijos, kad atidėtų laisvo pirkimo terminą, visai užsieniečiams atrišime rankas.“
Žemės ūkio rūmų primininkas Bronius Markauskas įsitikinęs, kad vien perinamojo laikotarpio pratęsimo nepakanka, nes vargu ar ūkininkai per tiek laiko sustiprės iki vakariečių lygio. „Būtina ir toliau spausti Vyriausybę dėl papildomų sąlygų užsieniečiams, kai jiems bus leista pirkti mūsų žemes. Taip yra daugelyje Europos šalių, – kalbėjo pirmininkas. – Pavyzdžiui, reikėtų suteikti balso teisę vietos bendruomenėms, numatyti tam tikras sąlygas, kurių turėtų laikytis investuotojas.“
B.Markauskas apgailestavo, kad jau daug žemių supirkta spekuliaciniais tikslais, taip pat jose šeimininkauja užsieniečiai per įvairius tarpininkus.
Verslas grėsmės nemato
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ vadovas Lietuvoje Vytas Zabilius mano, kad užsieniečių baimė yra nepagrįsta. „Jie tikrai nepakels žemės ūkio paskirties sklypų kainos, – įsitikinęs jis. – Netikiu, kad čia užplūs Vakarų ūkininkai.“
Pasak V.Zabiliaus, jo vadovaujama bendrovė sulaukia besidominčiųjų įsigyti sodybas ir dvarus ne ūkininkauti, o gyventi. „Buvo atvykę nemažai turtingų žmonių iš Rusijos, Baltarusijos, kurie nori įsigyti kokį nors dvarą, jį sutvarkyti, bet sužinoję, kad sudėtinga įsigyti žemės prie statinių, savo ketinimų atsisakė.“
Jo nuomone, jei yra didelė baimė, kad užsieniečiai konkuruos su ūkininkais, galima apriboti leistinos parduoti žemės dydį. „Kodėl nepabandžius leisti laisvai nusipirkti ne Lietuvos piliečiams 50 ar 100 ha, juk tai būtų papildomos investicijos į mūsų kaimą, atsirastų darbo vietų sodyboms prižiūrėti“, – kalbėjo V.Zabilius.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Dzūkijos turto korporacija“ direktorius Linas Šukevičius tvirtino, kad Dzūkija vilioja pagyvenusius Prancūzijos ir Vokietijos piliečius. „Daugelis jau yra įsteigę įmones ir išsinuomoję žemės sklypus, kai kurie daro projektus sodybų statybai, kiti laukia galimybės įsigyti žemės kaip fiziniai asmenys, – teigė jis. – Šiuos užsieniečius vilioja ne ūkininkavimas, o rami senatvė gražioje ir švarioje gamtoje.“
Reikia baigti žemės reformą
Antanas Baura, Seimo narys
Pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams pirmiausia būtina dėl to, kad reikia užbaigti žemės reformą. Pernai dėl apskričių administracijų panaikinimo ji buvo visai sustojusi. Tai reikia padaryti per tuos 3 metus, kad žemės rinka būtų galutinai sutvarkyta ir atsiskaityta su savo piliečiais. Neseniai teko bendrauti su Lenkijos Seinų, Punsko vietos valdžios atstovais, kurie sakė, kad tikrai atsirastų lenkų, kurie mielai pirktų mūsų žemės. Beje, patys lenkai išsiderėjo draudimą parduoti žemę iki 2016 m., nors reforma pas juos seniai baigta.
Šalies ūkis nenukentėtų
Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas
Dabartiniai Vyriausybės sprendimai dėl žemės pardavimo užsieniečiams yra politiniai, bet ne ekonominiai. Norintys čia ūkininkauti užsieniečiai seniai gali tai daryti per įmones, ir tokių jau yra. Todėl šalies ekonomikai niekuo nepakenktų leidimas laisvai įsigyti žemę. Taip pat ydingas pats principas neįsileisti kitų šalių investuotojų. Kitose srityse džiaugiamės užsienio verslininkais, kurie vykdo veiklą Lietuvoje, kuria darbo vietas, moka mokesčius. Tad kodėl to reikia bijoti žemės ūkyje?
