Bendra tyrimo tendencija – privalomo lobistų registravimo poreikis. Tokį registrą naudingu laiko 69 proc. Lietuvos ir 53 proc. visų respondentų. Taip pat tyrimas parodė, kad Lietuvoje ypač vertinamas lobizmo dėka pasiekiamas socialinių ir ekonominių partnerių bei piliečių įsitraukimas į politinius procesus. Kaip pozityviausią interesų atstovavimo aspektą tai išskyrė 62 proc. Lietuvos respondentų (bendra respondentų dalis – 37 proc.).
„Lietuvoje lobizmas dažnai turi neigiamą atspalvį, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad auga politikų supratimas, o kartu su juo ir lūkesčiai, keliami interesų atstovavimo procesams“, – tyrimo rezultatus komentavo Lietuvoje tyrimą atlikusios „BVRG Burson-Marsteller“ direktorius Jonas Blinstrubas. Labiausiai neigiamu aspektu 41 proc. respondentų įvardino lobizmo suteikiamą pernelyg didelį svorį elitui ir turtingiesiems. Po 25 proc. respondentų taip pat išskyrė skaidrumo trūkumą ir nesuteikiamą neutralią informaciją. Nepaisant šių trūkumų, visoje Europoje vyrauja pasitikėjimas lobizmo nauda. Su teiginiu, kad „etiškas ir skaidrus lobizmas padeda formuojant politiką“ sutiko net 97 proc. Lietuvos respondentų ir 89 proc. visų tyrimo dalyvių.
Labiausiai Lietuvos rezultatai išsiskiria požiūriu į profesines sąjungas, Europos mastu įvardijamas kaip vienas pagrindinių lobizmo grupių (40 proc.). Mūsų šalyje joms lobistų apibūdinimą priskyrė tik 12 proc. respondentų, dažniausiai minėję prekybininkų sąjungas ir federacijas (69 proc.), nevyriausybines organizacijas (62 proc.) ir viešųjų reikalų konsultantus (44 proc.).
Prekybininkų susivienijimai tyrimo respondentų taip pat įvertinti kaip efektyviausiai vykdantys lobistinę veiklą (53 proc.). Analizuojant tik privatų sektorių, efektyviausiomis įvardintos sveikatos apsaugos (69 proc.), energetikos (65 proc.) ir žemės ūkio (57 proc.) srityse veikiančios įmonės ir organizacijos. Viešajame sektoriuje efektyviausiomis laikomos aplinkosaugos (66 proc.), žmogaus teisių (60 proc.) ir sveikatos apsaugos (50 proc.) interesams atstovaujančios organizacijos.
