Ekologiškų produktų vartojimas Lietuvoje tik įsibėgėja – praeitų metų apklausos duomenimis, 14 proc. Lietuvos gyventojų perka ekologiškus produktus kartą per savaitę ar dažniau, 34 proc. – kartą ar kelis kartus per mėnesį. Dalis apklaustųjų (18 proc.) negalėjo nurodyti, kaip dažnai perka ekologiškus produktus, nes netikrina etikečių, rašoma pranešime spaudai.
Terminų labirintai
Pasak tyrimą inicijavusios VšĮ „Ekoagros“ plėtros vadovės Eglės Akelaitienės, skaityti produktų etiketes taip pat reikia mokėti. Visi Europos Sąjungoje (ES) pagaminti ekologiški fasuoti maisto produktai ženklinami ES ekologinės gamybos logotipu, o lietuviški produktai, skirti tik šalies rinkai, gali būti ženklinami nacionaliniu ekologiškų produktų ženklu „Ekologinis žemės ūkis“. Neženklintus nefasuotus produktus gali parduoti tik ūkininkai, turintys sertifikatus.
„Terminas „ekologiškas“ reiškia, kad produktas pagamintas kontroliuojamu ekologinės gamybos būdu. Deja, užrašai ant pakuočių „tik iš natūralių ingredientų“, „be hormonų“, „genetiškai nemodifikuota“, „ūkininkų produkcija“, „natūralus“ ir kiti panašūs nepatvirtina, jog maistas yra ekologiškas“, – teigia E. Akelaitienė.
Pasak specialistės, žodžiai „organiškas“ ir „ekologiškas“ iš esmės yra sinonimai, bet vartotojams neretai susidaro klaidingas įspūdis, kad organiškas maisto produktas yra geresnis nei ekologiškas ar atvirkščiai.
Vartotojų pasirinkimui įtakos turi ne tik maisto produktų ekologiškumas, bet ir jų tvarumas. Remiantis šių metų birželį „PwC“ paskelbtu Pasaulio vartotojų nuomonių tyrimu, kas antras (54 proc.) vartotojas sutinka mokėti daugiau už ekologiškus produktus, o 44 proc. – už tvaresnes pakuotes.
Tvari turi būti ne tik pakuotė
Visgi, pasak didžiausios Lietuvoje sulčių gamybos įmonės „Eckes-Granini Lietuva“ vadovo Mariaus Gudausko, tvarumas nėra vien tik rūpestis „žalesnėmis“ produktų pakuotėmis – tvari turi būti ir produkto gamyba bei visa įmonės veikla.
„Ekologiškai užauginti vaisiai vartotojams yra įprasti, tačiau retas kuris žino, kad ekologiškas nelygu tvarus. Tvarus vaisių auginimas apima ne tik draugiškesnį aplinkai ūkininkavimą, bet ir tinkamą atlygį, socialines garantijas tokiuose ūkiuose dirbantiems žmonėms, bendravimą su vietos bendruomene, atsižvelgiant į jos lūkesčius, nes vaisių soduose vykdoma veikla gali turėti įtakos ir vietos gyventojų gyvenimo kokybei“, – pasakoja M. Gudauskas.
Gamintoja sultims „Elmenhorster“ jau ne vienerius metus naudoja tvariai užaugintus apelsinus, o iki 2030 m. siekiama gaminti sultis tik iš tvariai užaugintų vaisių. Artimiausiuose planuose –koncentruotos sultys iš tvariai užaugintų obuolių.
„Daugelis įmonių jau eina tvarumo kryptimi, tačiau vis dar tenka išgirsti nuomonių, kad tai tėra noras pasipuikuoti ir gauti dėmesio. Vis dėlto tikiu, kad verslo vaidmuo yra itin svarbus mažinant poveikį aplinkai, diegiant tvaresnius sprendimus savo veikloje ir siūlant vartotojams tvaresnius produktus“, – komentuoja M. Gudauskas.
Augantį poreikį tvaresniems produktams rodo ir kylantys jų pardavimai. Pavyzdžiui, sulčių iš tvariai užaugintų vaisių kasmet nuperkama 10 proc. daugiau. Tarptautinės tvarumo iniciatyvos „Sustainable Juice Covenant“ (SJC) duomenimis, prie iniciatyvos prisijungę sulčių gamintojai 2019 m. pardavė 1,013 mlrd. tonų tvarių sulčių, kai 2018 m. šis skaičius siekė 923 mln. tonų.
