Svarbiausia, niekas negali tiksliai prognozuoti, kokios kainos bus sekančiais metais, o ateinančių metų derliui ruošti pagrindus reikia jau dabar. Dėl to reikia labai tiksliai įvertinti visus veiksnius, lemiančius tręšimo efektyvumą. Taupyti lėšas būtina, bet negalima pamiršti, kad fosforas ir kalis labiausiai lemia augalų žiemkentiškumą. „Primename dėl to, kad pastebime kai kurių žemdirbių, ypač kur dirvožemiai turtingi fosforu ir kaliu, norą taupyti šių elementų sąskaita. Sutaupius fosforui ir kaliui, nebus efektyvus ir azotas, o šiam elementui ūkininkai dažniausiai netaupo“, - vertina agrochemijos tyrimų vadovas dr. Virgilijus Paltanavičius.
Žemdirbiai turėtų prisiminti, kad geriausiu atveju augalai įsavins 30 – 60 proc. azoto. Tai reiškia, kad įdėtos lėšos nesukurs pridėtinės vertės. Į ką atkreipti dėmesį planuojant augalų tręšimą? „Pirmiausia „Arvi fertis“ specialistai rekomenduoja atsižvelgti į dirvožemio derlumą, nes su šiuo rodikliu siejamas augalų produktyvumas. Nuo prognozuojamo derlingumo tiesiogiai priklausys augalų tręšimas. Mokslininkai, įvertinę žemdirbių patirtį, įvertino, kad nederlinguose dirvožemiuose galima tikėtis iki 3,0 t/ha žieminių rapsų derlingumo, o žieminių kviečių iki 4,0 t/ha. Labai derlinguose dirvožemiuose galima tikėtis virš 5,0 t/ha žieminių rapsų ir virš 8,0 t/ha žieminių kviečių.
Taigi, kuo skurdesnis dirvožemis, tuo mažesnės trąšų normos ir atvirkščiai. ES direktyvose nurodoma, kad bendra azoto trąšų norma negali viršyti 170 kg/ha. Tyrimais nustatyta, kad tokia azoto norma vidutiniškai gali 4,0 – 5,0 t/ha rapsų sėklų derlingumą, bet P80K120 trąšų fone. P60K90 fone galima tikėtis 3,5 – 4,0 t/ha derlingumo, pataupius PK trąšų sąskaita galimas tik 2,0 t/ha derlingumas. Taigi, reikia skaičiuoti“, - pataria jis.
Taip pat tręšimo intensyvumas ir trąšų efektyvumas priklauso nuo dirvožemio biologinio aktyvumo. Jei dirvožemyje mažai fermento sacharazės, tai reiškia, kad fosforo trąšų efektyvumas bus nepakankamas. Taip pat reikia atsižvelgti į dirvožemio sutankinimą. Kuo labiau dirvožemis sutankintas, tuo mažesnis trąšų efektyvumas, net kalį augalai iš trąšų sunkiai įsavina sutankintoje dirvoje. „Arvi fertis“ specialistų nuomone, planuojant augalų tręšimo technologiją, pirmiausia reikia pasirūpinti dirvožemio būkle ir jei ji nepakankama, pirmiausiai gerinti ją.
Šiuo metu rinkoje galima rasti pakankamai efektyvių dirvožemio savybes gerinančių preparatų. Aleksandro Stulginskio Universiteto ir Rumokų bandymų stoties laukuose „Arvi fertis“ tiria naujų biologiškai aktyvių trąšų poveikį įvairiems augalams, kurios turėtų pagerinti maisto medžiagų įsavinimą, o tuo pačiu ir derlingumą bei mažintų auginimo savikainą. Apibendrinus eksperimentų rezultatus bus galima informuoti žemdirbius apie naujos kartos trąšų įtaką augalų derliui ir dirvožemiui.
Ruošiantis žieminių kviečių sėjai reikia prisiminti, kad nuo PK trąšų tiesiogiai priklausys augalų išsikrūmijimas bei peržiemojimas. Atlikus eksperimentą nustatyta, kad patręšus P50-70 K90-105 vidutinis augalų išsikrūmijimas rudenį buvo 2 – 3 ūgliai, o tręšiant P15-40 K20-60 tebuvo 1 – 2 ūgliai. Augalų peržiemojimas buvo 45 – 50 proc. ir 25 – 40 proc. atitinkamai.
„Įvertinę mokslinių eksperimentų rezultatus ir žemdirbių patirtį, rekomenduojame žemdirbiams augalų tręšimui pačias efektyviausias ARVIfertis kompleksinių trąšų formules. Artėjančiai žieminių rapsų ir žiemkenčių sėjai, priklausomai nuo dirvožemio turtingumo fosforu ir kaliu, rekomenduojame pasirinkti vieną iš šių kompleksinių trąšų formulių – NPK 5-15-25 +2 S , NPK 6-18-34 +2 S arba NPK 8-20-30+3 S+0,015 Zn“, - sako dr. V. Paltanavičius.
Šių „Arvi fertis“ trąšų puiki granuliometrinė sudėtis sudaro geras sąlygas jas tolygiai paskleisti su trąšų barstomosiomis beriant pakrikai arba , naudojant lokalinio tręšimo mašinas, tręšti lokaliniu būdu, mažinant tręšimo normą. Tręšimo normas geriausia nustatyti naudojant tręšimo programas pagal planuojamą derlių ir dirvožemio agrochemines savybes.
