• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje kiekvieną dieną įvyksta didesnių ar mažesnių eismo įvykių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai po avarijos vairuotojai kratosi atsakomybės ar pateikia klaidingus parodymus. Tačiau, panašu, gudrauti bus vis sunkiau – automobiliai apie jus surinks visą informaciją, o pagrindiniai pokyčiai jau prasidėjo.

Lietuvoje kiekvieną dieną įvyksta didesnių ar mažesnių eismo įvykių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai po avarijos vairuotojai kratosi atsakomybės ar pateikia klaidingus parodymus. Tačiau, panašu, gudrauti bus vis sunkiau – automobiliai apie jus surinks visą informaciją, o pagrindiniai pokyčiai jau prasidėjo.

REKLAMA

Jau nuo šių metų liepos mėnesio visuose naujuose automobiliuose turės būti įvykių duomenų įrašymo įrenginys (EDR), kurio veikimo principas iš esmės yra panašus ir į lėktuvuose dedamas „juodąsias dėžes“. 

Štai jeigu nelaimė įvyko skrydžio metu, „juodojoje dėžėje“ esanti informacija vėliau leidžia sužinoti, kokiu greičiu ir kokiame aukštyje buvo skrendama, ar varikliai iki nelaimės atsitikimo veikė tinkamai, taip pat galima išgirsti, ką tuo metu kalbėjo pilotai ar kiti įgulos nariai, esantys kabinoje.

Tad panašią informaciją fiksuojančius įrenginius Europoje nuo šių metų liepos mėnesio privalės turėti ir visi parduodami nauji automobiliai. Tiesa, kai kurie jų jau turi tokias sistemas, kurios padeda išsiaiškinti eismo nelaimių aplinkybes ir pareigūnams, ir draudimo bendrovėms.

REKLAMA
REKLAMA

Kokius duomenis renka apie jus?

„Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos fakulteto profesorius Vidas Žuraulis naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad vadinamosios „juodosios dėžės“, kaip ir orlaiviuose, taip ir automobiliuose turi padėti ekspertams atstatyti eismo įvykio eigą ir tiksliau ištirti galimas avarijos priežastis.

REKLAMA

„Ši sistema užfiksuoja (išsaugo atskiroje atmintyje) keletą sekundžių iki eismo įvykio svarbiausius automobilio judėjimo rodiklius.

Eismo įvykio momentu dažniausiai laikomas signalas išsiskleisti saugos oro pagalvėms, t. y. kėbule įmontuotų pagreičio ir deformacijos jutiklių kritinės reikšmės“, – kalbėjo V. Žuraulis.

Pasak jo, pasiekus gamintojo numatytas šių signalų kritines reikšmes, atskiras valdymo blokas išsaugos svarbiausių automobilio judėjimo rodiklių istoriją (įprastai paskutinių 5 sekundžių).

REKLAMA
REKLAMA

„Išsaugoma informacija apie judėjimo greitį, išilginį ir skersinį pagreičius, važiavimo metu aktyvuotas pasyviosios ir aktyviosios saugos sistemas, akceleratoriaus ir stabdžių pedalo padėtis.

Atskirais atvejais gali būti išsaugojama ir automobilio radaro bei kliūties atpažinimo kamerų informacija ar netgi pastebėtos kliūties artėjimo kampas bei greitis“, – paaiškino profesorius.

Galės įvertinti, kaip kasdien vairuojate automobilį?

Tuo metu „Ergo“ Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius primena, kad nuo 2018 m. gaminami automobiliai privalo turėti automatinio pagalbos iškvietimo sistemą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Štai jeigu įvyksta didelis eismo įvykis ir jo metu išsiskleidžia oro pagalvės, tokia sistema pati pradeda skambinti pagalbos tarnybai numeriu 112. O nuo 2024 m., pasak R. Pociaus, situacija yra gerokai sudėtingesnė.

„Kalbant apie reikalavimą nuo 2024 metų liepos mėn. naujuose automobiliuose turėti „juodąsias dėžes“, situacija daug sudėtingesnė, nes tai susiję su duomenimis. Ši sistema išsaugo įvairius duomenis, tokius, kaip transporto priemonės dinamikos informacija prieš avariją, po avarijos ir apsaugos sistemos informacija“, – kalbėjo jis.

REKLAMA

Draudimo bendrovės atstovas teigia, kad duomenys saugomi ribotą laiką, o jeigu juos norima nuskaityti, reikalinga specializuota įranga, t.y. vien tik telefono tam nepakaktų.

„Tokie duomenys dėl BDAR yra griežtai saugomi ir naudotis jais būtų galima tik su kliento sutikimu ar teismo sprendimu. Tarkime, jei duomenys butų reikalingi draudžiamojo įvykio ištyrimui, patvirtinimui, tuomet būtų galima inicijuoti tokių duomenų gavimą teisiniu būdu.

Taigi, EDR nėra įprastas vaizdo registratorius ar sistema kaip telematiniai sprendimai, kad duomenys apie vairavimą būtų kam nors perduodami“, – svarstė pašnekovas.

REKLAMA

Tačiau R. Pocius įsitikinęs – toks įrenginys nereikštų, kad draudimo bendrovė galėtų vertinti tai, kaip vairuotojai važinėja su savo automobiliais visą laiką.

„Ir nors EDR sistema rodytų duomenis prieš pat avariją (greitį, stabdymą, saugos diržų naudojimą ir pan.), bet ji neparodytų, kad į automobilį atsitrenkė kita konkreti priemonė ar kad tas automobilis atsitrenkė, pokalbių ir t.t.

EDR sistema nėra skirta ir nebūtų tinkama vertinti draudimo riziką, pavyzdžiui, kaip nuolat vairuojamas automobilis. Ši technologija pritaikyta išsaugoti duomenis tik tam tikru kritiniu momentu, pavyzdžiui, eismo įvykio metu“, – kalbėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Surinktą medžiagą jau naudoja ir dabar

„Gjensidige“ Žalų skaitmeninių sprendimų ir kontrolės skyriaus vadovas Saulius Švirmickas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad automobilių duomenų registratorių informacija naudojama ir dabar, tačiau tik išskirtiniais atvejais.

„Dažniausiai to prireikia atliekant techninę ekspertizę sudėtinguose atvejuose. Tokių duomenų panaudojimą šiuo metu labai riboja jų kokybė ir patikimumas. Dažnai jie pasirodo beverčiai arba juos galima labai plačiai interpretuoti.

REKLAMA

Todėl ne kiekvienu atveju tokių duomenų turėjimas padeda priimti sprendimą. Netgi toks paprastas faktas, ar automobilio variklis įvykio metu buvo įjungtas, gali iš esmės pakeisti įvykio aplinkybių vertinimą“, – paaiškino S. Švirmickas.

Jo teigimu, tokio įrenginio reikšmingumas priklausys ne tik nuo to, kokie duomenys bus saugomi ir kiek laiko, bet ir surinktos medžiagos prieinamumo.

Be to, S. Švirmickas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu gamintojai iš naujų automobilių atminties gali ištraukti daug informacijos, tačiau netgi oficialūs gamintojų atstovai Lietuvoje mato tik labai mažą dalį.

REKLAMA

„Pavyzdžiui, tokie duomenys, ar buvo nuspaustas greičio ar stabdymo pedalas, kokia kryptimi buvo sukamas vairas iš esmės gali įrodyti, ar avarija žiedinėje sankryžoje buvo sukelta tyčia ir visiškai objektyviai nustatyti eismo įvykio kaltininką. Tokioms avarijoms, kai sankryžoje įvykis sukeliamas tyčia.

Tad kol kas šios sistemos platesnio panaudojimo nesvarstome, turėsime atsakyti į svarbius klausimus, tokius kaip: prieinamumas, teisinis statusas, kita praktinė informacija“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos draudimo atstovas Saulius Abraškevičius taip pat antrino, kad automobilių įvykių duomenų registratoriuose fiksuojama medžiaga iš tiesų yra naudojama ir dabar, kuomet yra atliekami draudžiamųjų įvykių tyrimai.

„Naudojant šiuos duomenis galima nustatyti, ar įvykis įvyko nurodomomis aplinkybėmis, kokie buvo stabdymo ar vairo pasukimo parametrai ir panašiai.

Atliekant teismo ekspertizes ar renkant ikiteisminio tyrimo medžiagą, tai laikoma objektyviais duomenimis, kurie padeda nustatyti automobilio judėjimo parametrus prieš eismo įvykį“, – teigė S. Abraškevičius.

REKLAMA

Tuo metu draudimo bendrovės „If“ vyriausiasis transporto žalų administravimo ekspertas Andrius Daukševičius antrino, kad EDR įrenginys automobiliuose padeda išaiškinti eismo įvykių aplinkybes.

„Verta atkreipti dėmesį, kad šiuo metu ši papildoma priemonė yra naudojama žalų administravimo perspektyvoje, jei automobilis yra importuotas iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Kadangi šiuo metu JAV jau beveik 96 proc. automobilių yra su tokiais įrenginiais. O Europos Sąjungoje nuo 2024 metų liepos mėn. visi parduodami nauji automobiliai privalės savo standartinėje įrangoje turėsi šį įrenginį“, – kalbėjo A. Daukševičius.

REKLAMA

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė taip pat patikino, kad EDR sistemų surinktą medžiagą šiuo metu jau naudoja ir policijos pareigūnai.

„Pareigūnai, atlikdami tyrimą eismo įvykių bylose ir pasitelkdami ekspertus, tiria ir EDR užfiksuotą informaciją“, – apibendrino J. Liutkienė.

Surinkti duomenys bus anonimiški?

Bendrovės „Motus auto“ vadovas Gintaras Kaukėnas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad jos parduodamuose automobiliuose tokie įrenginiai privalės būti įrengti 2025 m. pagamintuose modeliuose.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo momentu automobilių su EDR įrenginiais dar neturime. Tai bus pasyvaus veikimo įrenginys, kuris fiksuos tam tikrus automobilių parametrus.

Kas tiksliai turės prieigą prie šių duomenų, kaip tuos duomenis bus galima panaudoti, tai turbūt bus apibrėžta įstatyme. Nes kol kas aiškios įstatyminės bazės, nusakančios tokių duomenų naudojimą, irgi nėra“, – komentavo bendrovės vadovas.

O štai „Renault Group“ bendrovės atstovas spaudai Mindaugas Plukys naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad EDR sistemos fiksuos nemenką kiekį duomenų: užregistruos, kaip veikė įvairios automobilio sistemos, ar vairuotojo ir keleivio saugos diržai buvo užsegti ir (arba) neužsegti, ar vairuotojas naudojo akceleratoriaus ar stabdžių pedalą, koks buvo automobilio greitis, kaip elgėsi vairuotojas, kaip veikė saugos sistemos.

Tačiau, kaip teigė M. Plukys, tokių duomenų prieinamumas yra ribotas.

„Skaitmeninis duomenų registratorius yra automobilio juodosios dėžės atitikmuo. Šioje elektroninėje dėžutėje renkama ir saugoma informacija prieš eismo įvykį, jo metu ir po jo.

Tačiau nei policija, nei draudimo bendrovės neturi teisės matyti šių duomenų. Jie bus anonimiški ir naudojami tik gamintojo atliekamam eismo įvykio tyrimui ir analizei“, – teigė bendrovės atstovas.

REKLAMA

Praeitais metais Lietuvoje įregistruota 30,8 tūkst. naujų automobilių, rodo Lietuvos naujų automobilių rinkos analizė. Nors tai didžiausias įregistruotų naujų lengvųjų transporto priemonių skaičius Baltijos šalyse, Lietuvos rinka per metus augo mažiausiai – 6,2 proc. Latvijoje ir Estijoje augimas siekė po 11 proc.

Lietuvių pamėgtos automobilių markės nekinta jau eilę metų – 2023 m. daugiausia (23 proc.) įsigyta „Toyta“, antroje vietoje – „Volkswagen“ (14 proc.), trečioje – „Škoda“ (13 proc.) markių automobilių. Toliau seka „Kia“ (7 proc.) ir „Nissan“ (4 proc.).

Latvijoje populiariausia automobilių markė 2023 m. taip pat „Toyota“ (24 proc.), antroje vietoje – „Škoda“ (14 proc.), trečioje – Volkswagen“ (12 proc.). Estijos Top 3 modeliai: „Toyota“ (18 proc.), „Škoda“ (15 proc.) ir „Audi“ (11 proc.)

Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, tarp pernai įsigytų transporto priemonių Lietuvoje dominuoja hibridiniai-elektriniai (42 proc.) ir benzinu varomi automobiliai (38 proc.), jų rinkos dalis viršija ES vidurkį.

„Nuo ES atsiliekame tik pilnai elektrinių automobilių dalimi. Jų nevienodai paklausai didelę įtaką turi šalyse taikomos skirtingos subsidijos, išplėtota įkrovimo infrastruktūra bei tarp vartotojų vyraujantys įsitikinimai. Visgi, Baltijos šalyse elektrinių automobilių kategorijoje pirmaujame – Lietuvoje jų bendras skaičius yra didesnis nei Latvijoje ir Estijoje“, – sako „Citadele Leasing“ filialo Lietuvoje vadovas.

šūkiais ir lozungais, savanoriškai pirmyn į gyvulių ūkį. tikriausiai net prie nacių nebūtų buvę blogiau, jei būtų....
idiotizmas
Koncervatinių avinų šalis
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų