Siekdamas išsiaiškinti, ar kainų skirtumai – dideli, naujienų portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė dvejose – „Circle K“ ir „Viada“ – degalinėse bei keliuose prekybos tinkluose ir palygino keleto prekių kainas.
Nepaisant to, kad visur kainos akivaizdžiai skyrėsi, brangiausios prekės buvo tik vieno tinklo degalinėje. Tad kodėl egzistuoja tokie akivaizdūs kainų skirtumai?
Degalinėse beveik visuomet brangiau
Degalinėse galima įsigyti įvairiausių prekių, tačiau norėdami išnagrinėti kainų skirtumus kuo plačiau pasirinkome prekes iš skirtingų kategorijų: užkandžiai, saldumynai, gėrimai.
Pavyzdžiui, 40 g „Dorų rankų darbo“ vytintos tradicinės jautienos „Viada“ degalinėje kainavo 3,49 euro, tuo metu „Circle K“ to paties užkandžio kaina siekė 4,89 euro.
„Maxima“ internetinėje parduotuvėje šios vytintos jautienos kaina be nuolaidos yra 3,99 euro. Tai reiškia, kad brangiausia šį užkandį yra įsigyti „Circle K“ degalinėse, kur jis yra maždaug 29 proc. (1,4 euro) brangesnis nei „Viada“ degalinėje ir 18 proc. (0,9 euro) brangesnis nei „Maxima“ internetinėje parduotuvėje.
Visgi, svarbu pažymėti, kad ne visais atvejais degalinėse yra brangiau. Ši prekė „Viada“ degalinėje yra apie 13 proc. (0,5 euro) pigesnė nei „Maxima“ internetinėje parduotuvėje.
Dar didesnius kainų skirtumus galima pastebėti tarp „Milka“ šokoladų kainų.
Pavyzdžiui, „Milka“ šokoladas su braškinių įdaru „Viada“ degalinėje kainuoja 3,75 euro, o „Circle K“ jo kaina siekia net 3,99 euro.
Tuo metu „Iki“ parduotuvėje tokį patį šokoladą galima įsigyti už 2,59 euro.
Tai reiškia, kad „Viada“ degalinėje šis šokoladas kainuoja 31 proc. (1,16 euro), o „Circle K“ – 35 proc. (1,4 euro) brangiau nei „Iki“ parduotuvėje.
Galiausiai norėdami įsigyti 1,5 l „Coca-Cola Zero“ gėrimo taip pat mokėsite skirtingai.
Pavyzdžiui, „Circle K“ tokio gėrimo kaina siekia 2,99 euro, o „Viada“ degalinėje – 2,89 euro.
Tos pačios talpos butelis šio gėrimo „Iki“ parduotuvėje kainuoja 2,15 euro.
Tai reiškia, kad „Circle K“ šios prekės kaina yra 28 proc. (0,84 euro), o „Viada“ degalinėje – 26 proc. (0,74 euro) didesnė nei „Iki“.
Kainų skirtumus lemia veiklos modelis
„Viados“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovė Šarunė Kulšytė–Žickienė pabrėžė, kad klientai jau seniai į degalines užsuka ne tik įsipilti degalų.
„Čia jie ir pusryčiauja, ir ilsisi ilgesnių kelionių metu, specialiai užsuka mėgstamos kavos puodeliui. Praėjusių metų spalio mėn. „Nielsen“ atliktas tyrimas parodė, kad net 90 proc. Lietuvos gyventojų apsilanko degalinėse ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Tuo metu 42 proc. – bent kartą per savaitę, tai yra vidutiniškai 5 kartus per mėnesį“, – dalijosi ji.
Š. Kulšytė-Žickienė nurodė, kad net kas trečias klientas, kuris užsuka į degalines, įsigyja kavos, o kas ketvirtas nusiperka karšto maisto arba įvairių kepinių.
Tuo metu kainų skirtumus parduotuvėse ir degalinėse, anot jos, lemia skirtingas jų veiklos modelis.
„Prekybos centruose taikoma masinės prekybos strategija leidžia jiems siūlyti mažesnes kainas dėl didelių pirkimo apimčių bei efektyvesnių logistikos grandinių.
Tuo metu degalinėse situacija – kiek kitokia. Čia prekybos plotai yra gerokai mažesni, logistikos kaštai – didesni, o daugelis jų veikia visą parą, kas lemia papildomas veiklos sąnaudas, kurios atsispindi ir galutinėje prekių kainoje“, – nurodė „Viados“ atstovė.
Tuo metu „Circle K" mažmeninės prekybos direktorė Agnė Grigaliūnė pabrėžė, kad mažmeninių prekių kainos formuojamos atsižvelgiant į daugybę veiksnių: nuo logistikos ir prekių įsigijimo kainos iki aptarnavimo kaštų bei skirtingų prekybos vietų specifikos.
„Didieji prekybos tinklai orientuojasi į masinę prekybą, didelius srautus ir turi kitą veiklos modelį, nei greito sustojimo segmentui priklausančios degalinės.
Ypatingą dėmesį skiriame ne tik mūsų degalų kokybei, bet ir šviežiai paruoštam maistui bei kavai. Atsakingai renkamės tiekėjus, kuriems keliame aukštus reikalavimus dėl visų mūsų tinkle parduodamų prekių“, – pabrėžė A. Grigaliūnė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad degalų kainos nėra tiesiogiai susijusios su kitų prekių kainomis, tai – dvi atskiros veiklos sritys, kurioms taikomi skirtingi kainodaros principai.
„Degalų kainas lemia daugybė išorinių veiksnių: žaliavų kainos pasaulinėse rinkose, transportavimo ir tiekimo grandinės, šalies mokesčių struktūra bei konkurencinė aplinka.
Be abejonės, stebime rinką ir konkuruojame su kitais degalinių tinklais, tačiau kiekvienas rinkos dalyvis turi savo strategiją tiek prekių atrankos, tiek jų kainodaros klausimais“, – nurodė ji.
Iš prekių uždirba daugiau, nei iš degalų?
„Pricer.lt“ atstovas Petras Čepkauskas dalijosi degalinėse įkurtų parduotuvių istorija. Anot jo, jos buvo sukurtos tam, kad pavyktų daugiau uždirbti, atsirastų didesnė konkurencija. Tuo metu degalinių parduotuvėmis buvo priviliojami žmonės.
Visgi vėliau ši strategija pakito ir degalinės pradėjo vilioti klientus degalų kainomis tam, kad šie atėję prisipirktų brangių prekių degalinės parduotuvėje.
„Parduotuvių prie degalinių istorija yra įdomi, ypač įvairiose šalyse.
Pirminė idėja buvo aiški – jos buvo reikalingos naftos kompanijoms, kad padengtų mažmeninės naftos (degalų) pardavimo kaštus ir kad priviliotų pirkti degalų su papildoma paslauga – parduotuvėje, kavinėje.
Vėliau, kai pirkėjui buvo suformuotas įprotis, dalis tų parduotuvių buvo parduota, išnuomota parduotuvių tinklams. O jų strategija jau skiriasi – jie degalais vilioja atvykti į parduotuvę“, – pabrėžė „Pricer.lt“ atstovas.
P. Čepkauskas patvirtino, kad daugumoje degalinių kainos yra aukštesnė nei parduotuvėse, bet, anot jo, taip yra dėl ribotos pasiūlos.
„Taip, daugumoje degalinių kainos – didesnės nei parduotuvėse, nes jose yra ribota pasiūla. Taip pat, atvirkščiai nei parduotuvėse, juk neis žmogus dėl kolos į kitą degalinę.
Todėl, jei žmogus kažko labai nori, jam ir kaina tampa ne tokia svarbi. Žmonės priversti pirkti už tokią kainą, kokia ji yra“, – komentavo „Pricer.lt“ atstovas.
Jo nuomone, dažnai degalinės iš parduotuvės uždirba daugiau, nei iš pačių degalų.
Taip pat „Pricer.lt“ atstovas pabrėžė, kad mažesnės degalų kainos nereiškia, kad ir prekės toje degalinėje bus pigesnės:
„Pigesni degalai negarantuoja pigesnių prekių kainų degalinėse. Pigesni degalai naudojami srautams didinti į degalinės parduotuvę, bet tai nesusiję su pačios parduotuvės kainodara.“
Užsienyje – kitokia praktika
P. Čepkauskas pasakojo, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje, ypač – didžiuosiuose miestuose, degalinių parduotuvėse įsikuria ir stambūs tinklai, nes degalinės parduotuvėje negalioja sekmadieninės prekybos apribojimai.
Taip prekybos tinklai randa spragą ir ja pasinaudoję gali užsidirbti ir sekmadieniais.
Tuo metu Prancūzijoje yra atvirkščiai. Ten prekybos tinklai šalia turi savo degalines, kad pigesniu kuru pritrauktų pirkėjus į parduotuves.
Visgi Lietuvoje prekybos tinklai neturi parduotuvių degalinėse bei savo degalinių. Šie du verslai yra atskiri ir, kaip pastebėta anksčiau, prekių kainos juose žymiai skiriasi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
