Ekspertai taip pat fiksuoja augančius nuostolius, vis sudėtingesnes sukčiavimo schemas ir nerimą keliančią tendenciją – vis dažniau sukčiai naudojasi nutekėjusiais asmens duomenimis, kreipiasi vardu ir kalba lietuviškai.
Kodėl sukčiavimo mastai auga, kaip veikia nusikaltėlių schemos ir kaip nepakliūti į jų spąstus – apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė ir „Eset Lietuva“ kibernetinio saugumo specialistas Lukas Apynis.
Bandoma verbuoti ir lietuvius
Vertinant sukčiavimo mastus, kokios tendencijos fiksuojamos pastaruoju metu ir kokios buvo pastebimos praėjusiais metais?
E. Čipkutė: Pernai gyventojai ir verslas Lietuvoje patyrė 19 milijonų eurų nuostolių dėl sukčių. Prieš metus tai buvo maždaug 17,5 milijono, dar metais anksčiau – apie 11 milijonų.
Matome akivaizdžią augimo tendenciją, ir Lietuva čia neišsiskiria iš kitų šalių – tas augimas vyksta visur.
Kodėl taip yra? Iš esmės dėl technologinės pažangos, kurią labai efektyviai pasitelkia sukčiai. Jie į tai žiūri kaip į verslą, ir iš skaičių akivaizdu, kad tai yra pelningas verslas. Technologijos jiems leidžia pasiekti masto ekonomiją.
Dažnu atveju jie net nėra Lietuvoje, todėl tuo pačiu metu gali atakuoti daugelio šalių gyventojus. Dirbtinis intelektas leidžia vis efektyviau išversti žinutes į vietines kalbas ir išvilioti dideles pinigų sumas su gana mažais resursais.
Kitas dalykas yra tai, kad jie naudoja vadinamąją socialinę inžineriją – žaidžia žmonių emocijomis, t.y. arba gąsdina, arba nudžiugina, prisitaiko prie įvairių įvykių.
Be to, įvyko II pensijų pakopos reforma ir atsirado galimybė žmonėms išsiimti nemažas sumas – jie tuo ir naudosis. Tas pats vyksta ir per mokesčių deklaravimo laikotarpį ar mokant baudas.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus netyčia važiavo greičiau, taip jau nutiko, ir jis jaučiasi šiek tiek kaltas, gali nutikti taip, kad jis paspaus mokėjimą, kuris iš tikrųjų bus atsiųstas sukčiaus.
Būtent ta socialinė inžinerija yra sunkiausia dalis, todėl nemažai visuomenės informavimo pastangų yra nukreipta būtent į tai. Mes dabar vykdome ir akciją „Padėk ragelį“ – per visas televizijas stengiamės išlaikyti žmonių dėmesį šiai temai, nes ji niekur nedings.
Duomenys nuteka į „tamsųjį internetą“
Kokios sukčiavimo schemos yra dažniausios?
L. Apynis: Bent jau šiuo metu tai būtų telefoniniai skambučiai arba SMS žinutės. Prieš privatųjį sektorių ir organizacijas labai efektyvūs yra elektroniniai laiškai, ypač kai jie asmeninami.
Dirbtinio intelekto pagalba dabar galima rašyti praktiškai tobulus laiškus lietuvių kalba, sukurti identiško dizaino bankų, VMI, „Sodros“ ir kitų institucijų puslapius.
Tad atpažinti tokias apgaules tampa vis sudėtingiau.
Iš esmės, ar yra kažkokių naujovių, naujų būdų, kaip bandoma išvilioti pinigus, ar vis dėlto tos vadinamosios tradicinės schemos – SMS žinutės ir skambučiai – išlieka tokios pačios?
L. Apynis: Metodai iš esmės tie patys – technologiniai metodai – skambučiai, SMS žinutės. Tačiau kas naujo – tai skambučiai lietuvių kalba.
Mes jau turėjome tokių atvejų, kai paskambina gana nenatūraliai, bet lietuviškai kalbantis asmuo, apsimetantis banku ar kita institucija. Ir įdomiausia tai, kad kreipiasi vardu.
Jeigu sukčiai turi informaciją iš nutekėjusių duomenų bazių arba randa viešai internete tam tikrą informaciją apie žmogų, jie tuo pasinaudoja. Kartais naudojami ir įrašyti balsai.
Galiausiai situacija baigiasi tuo, kad tariamai su jumis susisieks konsultantas, kuris jau kalba rusų kalba. Kol kas taip.
Paminėjote ir kitą aspektą – vadinamąjį „darknet'ą“, tamsųjį internetą. Sakote, kad nuteka duomenys. Ar tokių atvejų bus fiksuojama vis dažniau?
L. Apynis: Taip, viskas skaitmenizuojasi, todėl daugėja ir įsilaužimų. Buvo didelių incidentų, pavyzdžiui, automobilių nuomos sektoriuje.
Net ir seniai nutekėję duomenys toliau perparduodami ir perpanaudojami, jie dar ilgai bus naudojami.
Atsiranda ir ta pati socialinė inžinerija – gali būti nekaltas skambutis, per kurį surenkama informacija, vėliau parašomas elektroninis laiškas arba dar kartą perskambinama. Tada jau taikliai parinkta tema leidžia žmogų bandyti įtikinti daug išsamiau.
Ar yra bandymų verbuoti asmenis, įsitraukti į sukčiavimo schemas?
L. Apynis: Pernai pastebėjome, kad pasitaiko vienetinių atvejų, kai bandoma verbuoti lietuvius.
Turėjome ir tokių pavyzdžių iš klientų – jie mums atsiunčia ekrano nuotraukas, kuriose matyti, kaip jiems parašoma asmeniškai. Vis dėlto valstybinių įstaigų darbuotojų kontaktai yra vieši, todėl jais nesunku pasinaudoti.
Kiek vėliau pasiūlomas kažkoks papildomas darbas ir pokalbis nukreipiamas į „Telegram“ ar „Signal“ programėles, kurios laikomos saugesnėmis, privatesnėmis ir sunkiau atsekamomis.
Turbūt reikėtų pabrėžti, kad gyventojus gali bandyti apgauti ne tik rusakalbiai, bet ir lietuviškai kalbantys asmenys?
L. Apynis: Tikrai taip. Tačiau Lietuvoje jau buvo atvejis, kai, kiek žinoma iš policijos tyrimo, veikė skambučių centras, susijęs su Lietuva ir Latvija.
Jie dirbo kartu, tačiau vietinių gyventojų neatakavo – veikla buvo nukreipta į kitas šalis.
Sukčių chemos tampa vis labiau organizuotos
Pasak specialistų, tokie bandymai verbuoti žmones nėra atsitiktiniai. Sukčiavimo schemos tampa vis labiau organizuotos, profesionalios ir individualizuotos. Nusikaltėliai stengiasi sukurti kuo realesnį oficialios veiklos įspūdį, o tam jiems reikalingi žmonės, mokantys valstybinę kalbą.
Be to, siūlomas perkėlimas į užsienį gali būti naudojama ne tik siekiant išvengti teisėsaugos dėmesio, bet ir kaip priemonė kontroliuoti verbuojamus asmenis.
Ekspertai neatmeta, kad tam tikrais atvejais tokios schemos gali turėti ir prekybos žmonėmis požymių – kai žmogus patenka į psichologinę ar finansinę priklausomybę ir realiai nebeturi galimybės pasitraukti.
Todėl gyventojai raginami itin atsargiai vertinti darbo pasiūlymus, kuriuose žadami neįprastai dideli atlyginimai, greita relokacija, neaiškios darbo funkcijos ir reikalavimas apsimesti institucijų darbuotojais. Net jei pasiūlymas atrodo patrauklus, o bendravimas vyksta lietuvių kalba, tai dar nereiškia, kad jis yra teisėtas.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
