Ketvirtadienį Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pristatė praėjusių metų pensijų fondų rezultatus – kaip pasikeitė jų valdomo turto vertė.
Visi kaupiantieji fondų valdytojams moka mokestį už savo turto valdymą. Jis skaičiuojamas nuo vidutinės turto vertės. Taigi, kuo daugiau pinigų gyventojai atsiims ir kuo mažiau turto fonduose liks, tuo mažiau pajamų galės uždirbti valdytojai. Kita vertus, jie turi teisę padidinti mokesčius likusiems kaupti.
Įstatymas numato, kad atskaitymai iš pensijų turto per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 0,5 proc. pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės.
Jei pensijų kaupimo bendrovės valdomo bendro pensijų fondų turto vidutinė metinė vertė yra 2,5 mlrd. eurų arba daugiau, atskaitymai negali viršyti 0,4 proc. pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės.
Suskaičiavo, kiek uždirbo pernai
Per 2025-uosius metus Lietuvos pensijų sistemos antrosios pakopos dalyviams pensijų fondai iš investicijų uždirbo 618 mln. Bendras pensijų fondų nuo 2004 m. uždirbtas pelnas metų pabaigoje jau viršijo 4 mlrd. eurų.
„2025-ieji pasaulio finansų rinkoms pirmiausia įsiminė dėl metų pradžioje JAV paskelbtų kontraversiškų ekonominių sprendimų, susijusių su tarifų politika.
Rinkos nusidažė raudonai, bet netrukus situacija stabilizavosi ir, sugrįžę į augimo kelią, pernykščius metus Lietuvos pensijų fondai bendrai užbaigė su +6,1 proc. vidutiniu pelnu“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas.
Pasak jo, net ir nemenkų iššūkių kėlusiais metais pensijų fondų valdytojai pademonstravo patikimumą ir Lietuvos gyventojų turtą pagausino beveik 620 mln. eurų, o antrosios pakopos pensijų fondų sugeneruota svertinė investicinė grąža beveik dvigubai viršijo gruodžio mėn. Valstybės duomenų agentūros skelbtą 3,2 proc. išankstinį infliacijos įvertį.
Ką žada 2026-ieji?
Pagrindinis šių metų Lietuvos pensijų sistemos įvykis – pernai priimti ir nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję įstatymų pakeitimai.
Atsisakyta automatinio įtraukimo į antrąją pakopą, artimiausius dvejus metus galima pasitraukti iš antrosios pakopos be jokių papildomų sąlygų, gyventojams taip pat suteikta galimybė dalį antrosios pakopos fonduose sukauptų lėšų atsiimti sunkiai susirgus ar nesulaukus pensinio amžiaus, padidinta vienkartinės išmokos sulaukus pensijos riba, lankstesnis įmokų mokėjimas.
LIPFA vadovas V. Rūkas įsitikinęs, kad dėl priimtų pakeitimų pasitikėjimas Lietuvos pensijų sistema išaugs.
„Reikia pripažinti, kad dalis dabar antroje pensijų sistemos pakopoje esančių Lietuvos gyventojų iš jos pasitrauks. Tačiau tikiu, kad žmones realiai pasiekusios lėšos leis įsitikinti, kad pensijų fonduose sukauptas turtas ir sugeneruotas investicinis prieaugis yra realus.
Augant visuomenės finansiniam raštingumui ir vis didesnei daliai žmonių suvokiant asmeninę atsakomybę ir būtinybę pasirūpinti savo senatve, manau, jog galiausiai šis procesas turės teigiamą poveikį tiek bendram pasitikėjimui Lietuvos pensijų sistema, tiek ir žmonių apsisprendimui kaupti papildomai“, – sako V. Rūkas.
Naujovė – galėsite sustabdyti kaupimą
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė priminė, kad nuo šiol gyventojai vieną kartą galės atsiimti iki 25 proc. antrojoje pakopoje sukauptų lėšų. Jei žmogus dar nėra sulaukęs pensinio amžiaus, jam teks sumokėti 3 proc. mokestį nuo atsiimamos sumos.
Taip pat numatyti trys atvejai, kai dalį ar visą sukauptą turtą bus galima atsiimti dėl itin rimtų aplinkybių – gavus paliatyviosios pagalbos siuntimą, susirgus sunkia liga, patvirtinta atsakingų institucijų, arba susidūrus su kitomis išskirtinėmis gyvenimo situacijomis.
Be to, gyventojams suteikta galimybė laikinai sustabdyti kaupimą – iš pradžių metams, o vėliau šį laikotarpį pratęsti neribotą skaičių kartų. Ministrė atkreipė dėmesį, kad tai ypač svarbu žmonėms, kurie laikinai susiduria su finansiniais sunkumais.
LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas pabrėžė, kad pensijų kaupimas yra ilgas procesas, kurio rezultatai matomi ne per vienerius metus.
„Per daugiau nei 20 metų pensijų fondai padarė tai, kas svarbiausia – žmonių sąskaitose pinigai dirbo ir uždirbo. Tai matyti skaičiuose – per visą laikotarpį jau uždirbta daugiau nei 4 mlrd. eurų“, – komentavo V. Rūkas.
Pasak jo, per šį laikotarpį dalyviams ir jų paveldėtojams jau išmokėta beveik 1 mlrd. eurų, o nuo šių metų atsirandanti galimybė atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų taps dar viena išmokų forma.
„Jau dabar matome beveik milijardą eurų, išmokėtų žmonėms – tiek tiems, kurie išėjo į pensiją, tiek paveldėtojams. Nuo šių metų atsiranda ir nauja išmokų rūšis – galimybė atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų“, – tikino jis.
Kiek uždirbo kaupiantieji?
V. Rūkas pristatė ir praėjusių metų grąžą. Anot jo, vidutinis pensijų fondų dalyvis per metus uždirbo apie 618 eurų, o bendras visų Lietuvos pensijų fondų vidurkis viršijo 6 proc.
„Pensijų fondų strategijos skiriasi pagal amžių – jaunesnių nei 50 metų dalyvių fonduose dominuoja akcijos, todėl jų grąža didesnė. Vyresnių žmonių fondai yra konservatyvesni, jų grąža mažesnė, bet stabilesnė“, – sakė LIPFA vadovas.
Pasak jo, daliai jaunesnių kaupiančiųjų grąža siekė net daugiau nei 10 proc. per metus, o tai reiškia, kad ilgainiui net ir palyginti nedidelės sumos gali reikšmingai išaugti.
„Jeigu žmogus 2018 metų pabaigoje turėjo apie tūkst. eurų, vien iš investicinės grąžos ši suma šiandien būtų virtusi daugiau nei 2 tūkst. eurų“, – tvirtino V. Rūkas.
Pasak jo, senėjant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei, poreikis kaupti ir investuoti senatvei tik didės, nepriklausomai nuo to, ar tai bus II, ar III pensijų pakopa.
Pensijų anuiteto įsigijimo suma padidėjo
„Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė priminė, kad nutrūkus kaupimui, sulaukus pensijos, kaupiantieji perka pensijų anuitetus. Jie mokami iš „Sodros“ valdymo Pensijų anuitetų fondo, kurio grąža gali siekti 7,6 proc.
„Pensijų anuitetų fondas sudarytas taip, kad pirmiausia būtų užtikrintas stabilus išmokų mokėjimas, bet kartu jis ir uždirba – tiek iš obligacijų, tiek iš likvidžių lėšų“, – sakė ji.
D. Gerulytė taip pat priminė, kad šiemet pasikeitė sumos, nuo kurių privaloma įsigyti pensijų anuitetą. Minimali suma, už kurią reikia pirkti pensijų anuitetą, padidėjo iki 16 785,55 euro. Tuo metu maksimali suma, kuri privalomai skiriama anuitetui, siekia 83,926 tūkst. eurų.
Jeigu žmogus yra sukaupęs daugiau nei ši suma, perviršį jis gali atsiimti vienkartine išmoka.
Dar viena svarbi šių metų naujovė – galimybė nutraukti pensijų anuitetą tiems žmonėms, kurie jį įsigijo savanoriškai, t. y. ne todėl, kad buvo privaloma, o dėl to, kad patys taip nusprendė, sukaupę mažesnę sumą.
Tokiu atveju, žmogus gali nutraukti anuiteto mokėjimą ir atsiimti likusią neišmokėtą sumą vienkartine išmoka. Paprastai tai sudaro apie 83–87 proc. likusios sumos, priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir individualios situacijos.
„Nutraukiant anuitetą, atimama tai, kas jau buvo išmokėta, o likusi suma grąžinama žmogui vienkartine išmoka“, – komentavo ji.
Prašymus dėl pensijų anuiteto nutraukimo ar lėšų grąžinimo gyventojai galės teikti nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Atsakydamas į klausimą, ar dėl galimo masinio pasitraukimo gali didėti fondų valdymo mokesčiai likusiems dalyviams, V. Rūkas patikino, kad tai neįmanoma, nes mokesčiai yra griežtai reglamentuoti įstatymu ir turi nustatytas „lubas“.
Jis pabrėžė, kad tiek fondų valdytojai, tiek gyventojai yra „vienoje valtyje“ – kuo daugiau turto sukaupiama ir kuo geresnė grąža, tuo naudingiau abiem pusėms.
