schemos

Lietuvos institucijoje nustatyta nauja galimai suklastotų finansinių garantijų schema – vietoje anksčiau naudotų itališkų dokumentų viešuosiuose pirkimuose pradėtos naudoti japoniškos kilmės garantijos, skelbia LRT Tyrimų skyrius. Tyrimo duomenimis, bent dvi valstybės institucijos ir viena savivaldybės įmonė jau yra gavusios įtartinas garantijas, siejamas su Japonijos banko „Sumitomo Mitsui Trust“ Liuksemburgo filialu.

Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi dar vienu svarbiu perspėjimu gyventojams apie aktyviai veikiančius sukčius. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad sukčiavimo atvejų nemažėja, o žmonių patiriami nuostoliai siekia tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų. Naujausi pavyzdžiai rodo, kad sukčiai taiko jau gerai žinomą schemą, tačiau vis dar atsiranda žmonių, kurie neatsargiai suveda savo prisijungimo duomenis.

Lietuvoje daugėja atvejų, kai gyventojai sukčiams atiduoda ne tik savo santaupas, bet ir II pensijų pakopoje sukauptus pinigus. Ekspertai taip pat fiksuoja augančius nuostolius, vis sudėtingesnes sukčiavimo schemas ir nerimą keliančią tendenciją – vis dažniau sukčiai naudojasi nutekėjusiais asmens duomenimis, kreipiasi vardu ir kalba lietuviškai.

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai įspėja: nemažėja registruojamų pranešimų dėl sukčiavimų ir išviliojamų santaupų, ir išskiria tris pagrindines elektroninėje erdvėje daromų sukčiavimų nusikalstamas schemas. Schema Nr. 1. Pareiškėjui gavus nuorodą, susijusią su „Vinted“, „DPD“, „Skelbiu.lt“, „LP Express“ ir kt.

Per devynis šių metų mėnesius sukčiai iš šalies gyventojų ir įmonių sugebėjo išvilioti daugiau kaip 1,4 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Daugiausiai pinigų lietuviai prarado susivilioję netikrais sukčių investavimo pasiūlymais, žadant labai greitą ir didelę grąžą. Banko saugumo ekspertai taip pat pastebi, kad šįmet sukčiai dažniau pasitelkia klaidinančias SMS žinutes ir toliau naudoja romantinio sukčiavimo schemas.

Per tarptautinę teisėsaugininkų operaciją Rumunijoje sučiupti trys sukčiai, įtariami iš Lietuvos piliečių bei įmonių pasisavinę 100-tą tūkstančių eurų. Lietuvoje nuo rumunų grupuotės nukentėjo 80 žmonių ir 20 įmonių, patikėjusių sukčių siunčiamais elektroniniais laiškais. Iš Lietuvos piliečių ir įmonių sąskaitų sukčiai bandė persivesti sau apie ketvirtį milijono eurų.

Piktnaudžiavimo schemos klaidingai apskaitant atliktus rangos darbus, masinės komandiruotės į užsienį, mokymai šiltuose kraštuose, viešųjų pirkimų pažeidimai, nepagrįsti priedai ir priemokos – tokie faktai paaiškėjo tiriant valstybės lėšų panaudojimą Kauno, Panevėžio ir Šiaulių regioninėse kelių įmonėse 2012–2017 m. laikotarpiu.

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės vagystės – visa tai piktavalių gudrybės, naudojamos siekiant išvilioti lėšų tiek iš gyventojų, tiek ir iš verslo įmonių. Kuo pasižymi piktavalių taikomi metodai? Kaip juos atpažinti ir neapsigauti? Apie dažniausiai pastebimas sukčiavimo schemas pasakoja Viltė Mikoliūnaitė, „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro Sukčiavimų prevencijos skyriaus vadovė Lietuvoje.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, vairuotojai deklaracijas Lietuvoje pildo darydami vis mažiau klaidų, tačiau patekę į eismo įvykį užsienyje neretai tampa nesąžiningų vairuotojų aukomis. Deklaracijose, kurios užpildytos netiksliai, dažniausiai nepakanka informacijos: nepažymėti ar klaidingai pažymėti aplinkybių laukeliai, nenubraižytos schemos, supainiota laukelių pildymo tvarka, dokumente nėra vairuotojų parašų.

„Facebook“ vakar buvo apkaltintas „apgaulingu ir amoraliu“ mokesčių vengimu po to kai paaiškėjo, kad JK įsikūrusi „Facebook“ atšaka pernai sumokėjo tik 238 tūkst. svarų, nors industrijos ekspertai teigia, kad „Facebook“ Britanijoje uždirbo 175 mln. svarų, rašo „The Independent“. „Facebook“ galėjo išvengti mokesčių dalį savo pardavimų nukreipdama per Airiją. Nors „Facebook UK Limited“ naudodama legalią schemą deklaravo, kad jos apyvarta siekė 20,4 mln.

Populiaraus tarp mobilių įrenginių savininkų socialinio tinklo su fotografine pakraipa Instagram kūrėjai anonsavo naują aplikacijos versiją 3.0, kuri skirta mobilioms operacinėms sistemoms iOS ir Android. Turbūt didžiausia Instagram 3.0 naujove tapo funkcija Foto žemėlapiai (Photo Maps), kurios dėka fotografijos su geografinėmis žymomis atsiras žemėlapiuose, taigi bus daug paprasčiau atsekti, kas ir kur buvo.