Pirmiausia buvo nutrauktas 20 tūkst. eurų terminuotasis indėlis ir pinigai pervesti į einamąją sąskaitą. Netrukus padidintas ir grynųjų pinigų išėmimo limitas – nuo 2 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.
Tą pačią naktį Alytaus bankomatuose, naudojant klientės mokėjimo kortelę ir PIN kodą, buvo atlikta net 21 grynųjų pinigų išėmimo operacija.
Kaip matyti iš Lietuvos banko paskelbto nuasmeninto ginčo sprendimo, 2025 m. liepos 28-osios vakarą sukčiai, pasinaudoję klientės pateiktais duomenimis, prisijungė prie jos SEB interneto banko.
Iš viso per kiek daugiau nei valandą iš sąskaitos paimta 20 100 eurų. Be to, už grynųjų pinigų išėmimą nuskaičiuoti dar 402 eurai komisinių.
Kitą rytą SEB banko darbuotojas susisiekė su kliente dėl įtartinų operacijų, tačiau tuo metu visi pinigai jau buvo išgryninti. Tą pačią dieną buvo užblokuota prieiga prie interneto banko ir mokėjimo kortelė.
Vėliau moteris kreipėsi į banką prašydama atlyginti nuostolius, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Dėl to ginčas persikėlė į Lietuvos banką.
Suklydo ne tik klientė
SEB bankas aiškino, kad klientė pati patvirtino prisijungimą prie interneto banko, terminuoto indėlio nutraukimą ir mokėjimo kortelės limito pakeitimą naudodamasi „Smart-ID“ kodais.
Be to, SEB banko teigimu, moteris tretiesiems asmenims perdavė ir savo mokėjimo kortelę bei jos PIN kodą, todėl elgėsi itin neatsargiai. Dėl šios priežasties bankas manė neturintis pareigos atlyginti patirtų nuostolių.
Vis dėlto, anot Lietuvos banko, vien didelis kliento neatsargumas dar nereiškia, kad finansų įstaiga neturi jokios atsakomybės.
Sprendime atkreipiamas dėmesys, kad per labai trumpą laiką buvo atlikta visa virtinė neįprastų veiksmų – nutrauktas terminuotasis indėlis, maksimaliai padidintas grynųjų pinigų išėmimo limitas, o netrukus bankomatuose atlikta net 21 grynųjų pinigų išėmimo operacija.
Lietuvos banko vertinimu, bankas turėjo vertinti ne pavienes operacijas, o visą jų seką. Tokie staigūs kliento įprasto elgesio pokyčiai galėjo rodyti padidėjusią sukčiavimo riziką.
Banko darbuotojas kitą rytą susisiekė su kliente ir užblokavo prieigą prie jos paskyros bei kortelės, vis dėlto tai įvyko tik po to, kai visos lėšos jau buvo išgrynintos.
Lietuvos bankas konstatavo, kad klientė elgėsi itin neatsargiai, tačiau kartu nustatė, jog bankas netinkamai vykdė mokėjimo operacijų rizikos stebėseną.
Įvertinus abiejų šalių veiksmus, nuspręsta atsakomybę padalyti po lygiai. Dėl to Lietuvos bankas rekomendavo SEB bankui klientei kompensuoti 50 proc. dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų prarastos sumos.
Ne kiekvieną sukčiavimo atvejį įmanoma atpažinti iš karto
SEB banko Prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė nurodė, kad bankas nuolat stebi klientų atliekamas mokėjimo operacijas ir, kilus pagrįstų įtarimų, gali jas sustabdyti arba papildomai patikrinti.
Anot jos, vertinama daugybė skirtingų kriterijų – operacijos pobūdis, suma, dažnumas, gavėjas, neįprasta kliento elgsena ir kiti požymiai, galintys rodyti galimą sukčiavimo riziką.
Vis dėlto, pasak D. Uosytės, ne visais atvejais bankas gali nustatyti, kad klientas veikia sukčių įtakoje.
„Ypač tada, kai operacijos atliekamos fiziškai atsiskaitant mokėjimo kortele, suteikta asmeniškai klientui ir patvirtinamos tik klientui žinomu kortelės PIN kodu, o bankas nėra gavęs pranešimo apie kortelės praradimą ar galimą neteisėtą jos naudojimą.
Arba kai pats klientas patvirtina mokėjimus ar kitus atliekamus veiksmus tik jam vienam žinomais atpažinimo priemonės PIN kodais“, – komentavo ji.
Anot pašnekovės, tokiais atvejais pagrįstai laikoma, kad operaciją patvirtino pats klientas, o paaiškėjus sukčiavimo atvejui situacija gali būti vertinama kaip didelis kliento neatsargumas.
D. Uosytė taip pat primena, kad klientai jokiu būdu neturėtų tretiesiems asmenims perduoti mokėjimo kortelės, jos PIN kodo, prisijungimo prie interneto banko duomenų ar atpažinimo priemonės PIN kodų.
„Klientas niekada neturėtų tvirtinti atpažinimo priemonės PIN kodais mokėjimų ir kitų veiksmų, kurių pats neinicijavo, taip pat neperduoti kortelės, jos PIN kodo ir kitų prisijungimo duomenų kitiems asmenims“, – pabrėžė SEB banko Prevencijos departamento direktorė.
Ji pridūrė, kad klientui supratus, jog sukčiams galėjo būti atskleisti prisijungimo duomenys, reikėtų nedelsiant susisiekti su banku – darbuotojai užblokuos prieigą prie interneto banko ir padės pakeisti prisijungimo duomenis.
Bankai turi prisitaikyti prie naujų sukčiavimo schemų
Advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ partneris advokatas Olegas Kakurinas atkreipė dėmesį, kad augant sukčiavimo mastui bankams tenka pareiga nuolat tobulinti prevencijos priemones.
Jis priminė, kad dar 2024 m. gegužę įsigaliojo Lietuvos banko patvirtintos Sukčiavimo prevencijos gairės, kuriomis siekiama paskatinti finansų rinkos dalyvius gerinti sukčiavimo rizikos valdymą ir taikyti efektyvesnes apsaugos priemones.
„Padaugėjus sukčiavimo atvejų, ne tik gyventojai turėtų būti kritiškesni bei labiau saugoti savo personalizuotus duomenis, tačiau ir bankai privalo taikyti pažangesnes bei griežtesnes prevencijos priemones“, – pabrėžė advokatas.
Anot jo, vertinant banko atsakomybę svarbiausia nustatyti, ar konkrečios operacijos buvo netipiškos konkrečiam klientui.
„Bankas privalo nedelsdamas imtis prevencinių priemonių, jei pastebi dabartinių veiksmų nesuderinamumą su iki tol vykdytomis operacijomis. Turėtų būti atsižvelgiama į staigų kliento elgesio pasikeitimą per trumpą laikotarpį, atliekamų veiksmų seką ir kiekį, neįprastą operacijos atlikimo laiką bei tokių operacijų suderinamumą su iki tol mokėtojo atliktais veiksmais“, – aiškino O. Kakurinas.
Advokato vertinimu, nagrinėtu atveju atliktų veiksmų visuma buvo akivaizdžiai netipiška.
„Vėlyvu metu pirmiausia buvo nutraukta terminuotojo indėlio sutartis, tuomet reikšmingai padidintas mokėjimo kortelės grynųjų pinigų išėmimo bankomate paros limitas, o galiausiai nakties metu per itin trumpą laiką bankomatuose buvo įvykdyta net 21 grynųjų pinigų išėmimo operacija“, – vardijo jis.
Pasak O. Kakurino, svarbu ir tai, kad bankas su kliente susisiekė tik kitą rytą, kai lėšos jau buvo išgrynintos.
„Aktyvių veiksmų bankas ėmėsi ne prevenciškai (stabdant pačias operacijas realiu laiku), o pavėluotai, kai lėšos iš sąskaitos jau buvo pasisavintos“, – teigė advokatas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad kiekvienas sukčiavimo atvejis vertinamas individualiai. Tai, kas vieno kliento atveju laikoma akivaizdžiai neįprasta elgsena, kitam gali būti įprasta kasdienė finansinė veikla, todėl bankų stebėsenos sistemos turėtų būti individualizuotos.
