Dauguma rusakalbių sukčių ieškojo žmonių, kurie jiems padėtų apgaudinėti gyventojus lietuvių kalba.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Nutraukiau. – Kodėl? – Tiesiog nebeverta kaupti. Šitiek metų iki pensijos. Dar pensija vis kelia tolyn, nemanau, kad verta. – Kur išleisite pinigėlius? – Sveikatai. Vaistams“, – su žurnaliste kalbėjosi viena gyventoja.
Dalis gyventojų jau apsisprendė, ką darys su pinigais antroje pensijų pakopoje. Vieni rinkosi pasilikti, kiti galvojo, ką darys su gautomis lėšomis.
„Jau atsisakiau. – Kodėl? – Nežinau, kodėl“, – sakė vyras.
„Matuoju nuomonę, laukiu, žiūriu, stebiu. Kol kas nenutraukiu“, – minėjo gyventojas.
„Investuosiu į nekilnojamąjį turtą“, – kalbėjo kitas vyras.
„Kur išleisit pinigėlius? – Kol kas niekur. Reikia patylėti apie savo planus, kad išsipildytų“, – aiškino moteris.
„Liksiu kaupti, todėl, kad apsimoka“, – pridūrė kita gyventoja.
Kiek žmonių atsiėmė pinigus iš antros pakopos dėl ligos?
„Sodra“ dalijosi pirmaisiais skaičiais, kiek žmonių pasinaudojo specialiomis sąlygomis, konkrečiai dėl ligos, anksčiau atgauti pinigus iš antros pakopos.
„Daugiau nei 4 tūkst. 800 žmonių nutraukė kaupimą dėl sunkios sveikatos būklės“, – aiškino „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Jei sveikatos būklė sunki, žmogus pinigus gauna greičiau. Specialių sąlygų yra ir daugiau. Dar daugiau nei 7 tūkst. 100 gyventojų pasitraukė iš kaupimo likus mažiau nei penkeriems metams iki pensijos. Jie vidutiniškais gavo po 5 tūkst. 250 eurų. O 17 tūkst. 300 gyventojų pasinaudojo galimybe pasiimti 25 proc. sukaupto turto: vidutiniškai pasiėmė po pusantro tūkstančio eurų.
„Sodra“ dar nėra surinkusi duomenų, kiek Lietuvos gyventojų pasirinko be papildomų sąlygų tiesiog pasitraukti iš antros pensijų pakopos.
„Tuos duomenis „Sodra“ užregistruos balandžio mėnesį, kadangi prašymai nutraukti kaupimą pasinaudojus pereinamuoju laikotarpiu, jie renkami bendrovėse visą ketvirtį ir tik pasibaigus ketvirčiui“, – kalbėjo M. Kozič.
Sukčiai išviliojo antros pakopos pinigus iš pensininko
Gyventojų sąskaitoms pilnėjant, atsirado ir pirmoji auka, iš kurios pinigus išviliojo sukčiai. SEB bankas skelbė, kad sukauptas lėšas iš antros pakopos prarado vyresnio amžiaus asmuo, su kuriuo susisiekė rusiškai kalbantys nusikaltėliai.
Jie prisistatė telekomunikacijų bendrovės atstovais ir informavo apie tariamai besibaigiančią sutartį. Netrukus pokalbį perėmė asmenys, kurie prisistatė banko darbuotojais, o vėliau – ir net teisėsaugos pareigūnais.
Nusikaltėliai įtikino žmogų išgryninti dalį lėšų, o kitą dalį pervesti į nežinomą sąskaitą. Taip žmogus nusikaltėliams atidavė keliolika tūkstančių eurų.
„Tam tikrų atvejų būta, kuriuos mes užkardėme. Mūsų atveju, klientas anksčiau išsiėmė lėšas ir norėjo jas investuoti per netikras platformas. Nieko naujo sukčiai neišrado. Tiesiog panaudoja tą didesnį pinigų kiekį, esantį rinkoje“, – pasakojo „Luminor“ sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
„Sukčiai kaip veikė, taip veikia, jie neturi atostogų. Jie tiesiog renka toliau duomenis ir kai pas kažką atsiranda laisvų pinigų, atsiranda daugiau galimybių, kur juos padėti arba kam atiduoti“, – sakė „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Nusikaltėliai bando išvilioti iš patiklių lietuvių pinigus dažniausiai kalbėdami rusų kalba. Tačiau daugėja atvejų, kai pokalbį pradeda lietuviškai.
„Jeigu anksčiau skambučiai dažniausiai prasidėdavo iš karto rusų kalba, tai dabar leidžia paklausyti „laba diena“ lietuviškai ir netgi pakeičia balsą ir tik tada persijungia paprastai į rusų kalbą“, – aiškino Ž. Augonė.
Įspėjo, ką daryti sulaukus skambučio iš sukčiaus
Tačiau, panašu, kad sukčiai keičia taktiką, ieško, kas galėtų vilioti pinigus ir lietuviškai.
„Įdarbinimo agentūra gavo užsakymą, kad paieškotų darbuotojų, kurie galėtų sukčiauti, vykdytų tuos telefoninius skambučius lietuvių kalba, ir keisti šiek tiek algoritmą patį, nes dabar mes įspėjame gyventojus apie tai, kad jeigu jums skambina rusiškai, tai, ko gero, tai bus sukčiai. Lygiai taip pat, ką jie bando padaryti: keisti patį algoritmą, kad kalbėtų lietuvių kalba“, – kalbėjo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atstovas Domantas Katelė.
Gyventojai turėtų atsiminti, kad nei bankai, nei policija, nei kitos institucijos niekada neprašo gryninti pinigų, atlikti pavedimų ar padėti tariamam tyrimui perduodant, pervedant lėšas kitiems asmenims.
„Sukčiai labai puikiai prisitaiko prie aplinkybių. Pensijų fondų pertvarka. Jie naudos tuos argumentus, kad galime padėti greičiau išsiimti lėšas, galime investuoti efektyviau nei investiciniai fondai“, – įspėjo M. Kutkaitis.
„Ką derėtų atsiminti, tai padėti ragelį visada, kai skambina nežinomas numeris, kai pradeda kalbėti rusiškai, kai pradeda gąsdinti arba taikyti spaudimą“, – sakė Ž. Augonė.
Ekspertai patarė visais atvejais neskubėti, išlaikyti šaltą protą. O kilus įtarimų, kad jums paskambino sukčiai, kreiptis į policiją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
