„Sodra“ išskiria, kad ketvirtąjį 2017 metų ketvirtį vidutinė alga „ant popieriaus“ per metus paaugo 8,6 proc. (nuo 767 Eur iki 833 Eur). Itin, net rekordiškai, susitraukė minimalios ir mažesnės algos gavėjų gretos. Štai 2017 m. sausį žmonių, kurie gauna MMA ar mažiau buvo 23,6 proc., o gruodį tokių beliko 16,3 proc.
„Sodros“ direktoriaus vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė teigia, kad „Sodros“ taipogi pajamos didėjo dėl didesnio apdraustųjų skaičiaus ir augančių jų pajamų. Tačiau dėl demografinių tendencijų, kuomet dirbančiųjų skaičius mažės, o pensinio amžiaus žmonių daugės, J. Varanauskienė skatina galvoti apie tai, kaip vyresnieji galėtų išsilaikyti darbo rinkoje, kaip prisitraukti iš kitų šalių darbuotojų ir, kaip mažinti priklausomybę nuo socialinio draudimo išmokų. Jos teigimu, kaupimas pensijai būtinas tiems, kurie sulaukę pensinio amžiaus nenori pamatyti drastiško pajamų sumažėjimo.
Prognozuojama, kad pokyčiai matysis 2026-2027 metais, kuomet sustos ilgėjęs darbo stažas ir pensinis amžius.
Svarbiausia – mažų pajamų gavėjų gretų retėjimo metas
Itin, net rekordiškai, susitraukė minimalios ir mažesnės algos gavėjų gretos. Štai 2017 m. sausį žmonių, kurie gauna MMA ar mažiau buvo 23,6 proc., o gruodį tokių beliko 16,3 proc.
„Nereiškia, kad jie buvo atleisti, jų pajamos padidėjo ir jie perėjo į kitą pajamų rėžį. Vienas veiksnys, tai bendras ekonomikos augimas, dėl ko daugiau pajamų galima atseikėti darbuotojams, nebuvo MMA didinama, tam tikri instituciniai veiksniai (pavyzdžiui, „Sodros“ vyšniniai vokeliai)“, – sako J. Varanauskienė.
Kitas institucinis veiksnys, kad už kvalifikuotą darbą turi būti mokama didesnė alga nei MMA. Šis įstatymas įsigaliojo liepą, kartu su Darbo kodeksu. Šiais metais įtaką darys nustatytos „Sodros“ grindys ir padidinta MMA šių metų sausį iki 400 Eur.
Mažų pajamų gavėjų dalis sparčiau mažėjo tarp kvalifikuotų darbuotojų. Gruodžio mėnesio duomenimis, įmonių ir organizacijų bei jų padalinių vadovų, kurių pajamos neviršijo MMA, dalis nuo metų pradžios sumažėjo nuo 23 iki 19 proc., specialistų, inžinierių, technikų – nuo 12 iki 9 proc., pardavėjų, tarnautojų, paslaugų sektoriaus darbuotojų – nuo 26 iki 19 proc., kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų – nuo 17 iki 11 proc. Tuo tarpu nekvalifikuotų darbininkų, uždirbančių ne daugiau negu MMA dalis, nors taip pat mažėjo – nuo 38 iki 33 proc., – išliko didžiausia.
Žmonių, kurių pajamos 2016 m. IV ketvirtį palyginus su praeitų metų ketvirčiu, 47 proc. uždirbančių MMA ir mažiau pajamos didėjo daugiau negu 10 proc. Pokyčio mediana – 148 Eur.
Tačiau, pasak jos, galima pažiūrėti ir iš kitos pusės. Net ir viską sudėjus (tuos, kuriems pajamos mažėjo ar nesikeitė) ir įvertinus kainų augimą, pajamos pusės Lietuvos gyventojų sumažėjo.
„Maždaug pusės žmonių, realios pajamos įvertinus infliaciją sumažėjo. Tai džiaugtis dėl didėjančių pajamų reikėtų atsargiai”, - sako ji.
Tų žmonių pajamos, kurios buvo didesnės, ir padidėjimas daug didesnis. Dėl to J. Varanauskienė sako, kad tie, kurie uždirba mažiau, jie vis tiek atsilieka nuo uždirbančiųjų daugiau ir jiems sunku prisivyti.
„Finansiniai rodikliai rodo, kad pajamos didėja ir pinigų daugiau, tačiau žmonių akimis gal ir didėjo, bet nesijaučia. Tai leidžia daryti įžvalgą, kad labai rizikinga dalinti geresnio gyvenimo pažadus. Dėl to polinkio, kad žmonės įpratę lyginti save su kitais, net teoriškai neįmanoma, kad būtų patenkinti“, - sako ji.
Kas antro iš tų, kurių pajamos neviršijo MMA, algos per metus padidėjo daugiau nei 10 proc., o maždaug kas trečio mažų pajamų gavėjo pajamos, „Sodros“ duomenimis, turėjo padidėti ne mažiau kaip 100 eurų.Tad beveik 60 tūkst. mažų pajamų gavėjų atlyginimas padidėjo daugiau nei 100 eurų. Didesnes algas gavo gyvenantys didžiuosiuose miestuose ir dirbantys didžiuosiuose prekybos centruose, didžiausiose šalies ligoninėse, laikinojo įdarbinimo įmonėse.
„Sodra“ prieina išvados, kad algos padidinimui daugiausia įtakos turėjo profesijos arba darbdavio (darbo vietos) pakeitimas.
Vidutinės pajamos tarp savivaldybių skiriasi beveik du kartus
Nors pagal atlyginimus Neringa yra pirmaujanti, duomenis gali iškreipti žmonės, kurie usžiregistravę šiame mieste, tačiau iš tikrųjų dirba visai kitur. Dėlto istoriškai didžiausias pajamas uždirba Vilniaus apskrities gyventojai. Čia pajamos ir toliau sparčiai didėja. Vidutinės asmens pajamos, pagal kurias apskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, Vilniaus apskrityje per metus padidėjo nuo 882 iki 957 Eur (8,5 proc. arba 75 Eur).
Nors likusioje Lietuvos dalyje vidutinės pajamos buvo ir liko mažesnės (737 Eur 2016 m. pabaigoje ir 798 Eur 2017 metų pabaigoje), metinis augimo tempas buvo gana panašus (8,3 proc., arba 61 Eur).
„Kalbant apie pajamas vienijantis dalykas, kad kuo mažesnis gyventojų skaičius tuo mažesnės ir pajamos toje vietoje. Kokią įtaką turėjo Vilniaus darbdaviai? Dvejopa. Pavyzdžiui, Vilniuje esantys darbdavys, tarkime „Maxima“ yra įsteigusi parduotuvių kituose miestuose ir išeina taip, kad dirbdama Vilniaus darbdaviui. Kiti gyvenantys rajonuose artimesniuose važinėja į Vilnių. Tokiu būdu atlyginimų tendencijos iš Vilniaus persikelia į kitus regionus.
Nustatėme, kad Vilniaus darbdaviai visuose regionuose moka didesnes vidutines algos nei vietos darbdaviai. Bet regionuose, kurie arčiau Vilniuje, atsiranda kova dėl talentų su Vilniaus darbdaviais“, – apie skirtumus regionuose kalbėjo J. Varanauskienė.
Regionuose skirtumai priklauso ir nuo to, kiek biudžetinių įstaigų yra, kiek didelių gamyklų ir kas jose gaminama, kiek smulkių verslų.
J. Varanauskienė pataria, kad kalbant apie regionų plėtrą ir ekonominės situacijos gerinimą, jau vakar reikėjo galvoti apie struktūrinius pokyčius. Regionai turi ne pigią darbo vietą išnaudoti, o ieškoti tokių veiklos formų, kur dirbti galėtų ir tie visuomenės nariai, kurių vis daugiau, tai senėjanti visuomenė.
