Visos trys Baltijos šalių ekonomikos 2012 metais parodė labai gerą atsparumą finansinių problemų kamuojamos euro zonos įtakai. Be abejo, jos išvengti visiškai nepavyko – 2012 metais Baltijos ūkių plėtra buvo bent jau ne spartesnė nei 2011 metais. Preliminariais skaičiavimais Lietuvos BVP augimas sulėtėjo nuo 5,9 iki 3,6 proc., Estijos nuo įspūdingų 8,6 iki 3,2 proc., Latvijos liko nepakitęs – 5,5 proc. Panašu, kad ir šiemet Baltijos šalys dalinsis Europos Sąjungos ekonominio augimo lyderių pozicijas.
Geras „imunitetas“ euro zonos krizei ir stiprėjantis vidaus vartojimas padėjo Baltijos ekonomikoms išlaikyti lyderių pozicijas. Prieš porą metų didesnį vaidmenį vaidino užsienio paklausa ir jos skatinama pramonė. 2012 metais galima pasidžiaugti, kad pagyvėjęs vidaus vartojimas padėjo amortizuoti prastesnę užsienio rinkų įtaką. Verta pasidžiaugti ir tuo, kad eksporto plėtra 2012-aisiais buvo pakankamai stipri, o tai rodo, kad ūkio dalyviams pavyko rasti atsvarą stabilesnėse eksporto partnerėse.
Šiais metais ir toliau Baltijos šalims prognozuojama Europos Sąjungos ekonomikos augimo lyderių dalia. Lietuvos ir Estijos BVP gali augti 3,0 proc., Latvijos plėtra po poros metų spartaus atsitiesimo taip pat turėtų sumažėti iki 2,8 proc. Vertinant ilgalaikės perspektyvos požiūriu, tokie augimo tempai nėra pakankami, tačiau atsižvelgiant į šalia esančią recesijos slegiamą euro zoną, apie 3 proc. metiniu augimo tempu itin skųstis nevertėtų. Tiesa, vienareikšmiškai tvirtinti, kad aplinkybės ūkiui vien palankios dar negalima. Plėtros potencialą ribos užsienio rinkų sąlygos, esama plėtra nesudaro pakankamai iniciatyvų privačioms investicijoms. Lietuvos ir Estijos ekonomikos tebėra apie 7 proc. žemiau prieškrizinio maksimumo, kurį pavyti turėtų 2014 metais. Po ilgo kritimo 2008-2010 metais Latvijai vytis gali tekti ilgėliau.
