estijos bvp

Baltijos šalyse ekonomikos plėtra per artimiausius dvejus metus lėtės, SEB bankas pablogino ateities prognozes. Tačiau didelių permainų toks augimas dar nesukels, teigia Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai. Jų vertinimu, 2019–2020 metais sparčiausiai augs Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP), tuo metu Lietuvos ir Estijos ūkio augimas bus nuosaikesnis.

Lietuvos bendrasis vidaus produkto (BVP) augimas, pernai siekęs 3,9 proc., šiemet sumažės iki 3,2 proc. ir bus mažiausias Baltijos šalyse, prognozuoja Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai. Naujausioje SEB pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigiama, kad Latvijos ekonomikos augimas šiemet sieks 3,7 proc., o Estijos BVP augs 3,5 procento. 2019 metais Lietuvos ir Estijos BVP augs po 3 proc., tuo metu Latvijos ekonomikos plėtra išliks sparčiausia ir sieks 3,5 procento.

Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai sumažino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes, tačiau tikisi spartesnio vartojimo kainų augimo 2016 ir 2017 metais.   Naujausioje SEB parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 2,2 proc., o 2017-aisiais - 2,5 procento. Šiemet balandį Lietuvos SEB analitikai prognozavo, kad šalies ekonomika per artimiausius dvejus metus augs atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.

Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę.

Nors 2014 metais 2,9 proc. sieksiantis Lietuvos ūkio augimas turėtų būti didžiausias tarp Baltijos šalių, kitąmet šalies augimo tempai turėtų sulėtėti iki 2,7 proc. – tai Lietuvai leis aplenkti Estiją (2,3 proc.), tačiau sparčiausio augimo titulą Lietuva turės perleisti Latvijai (2,9 proc.). „Danske Bank“ prognozuoja, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis kitais metais bus augsianti vidaus paklausa – panašu, kad vartotojai vis plačiau atveria pinigines.

 Estijoje randasi recesijos požymių, Latvijoje kainos pradėjo augti dar iki euro įvedimo. Lietuva jau kitais metais prisijungs prie Baltijos seserų, tačiau ar tikėtina, kad šios tendencijos pasieks ir mus?   Ekonomistai sutaria, kad scenarijus, kai Estija įsivedė eurą, beveik tokiais pačiais ciklais atsikartojo Latvijoje, šiai prisijungus prie euro zonos.

Šiandien Latvija ir Estija paskelbė savo IV ketv. BVP duomenis. Latvijos ekonomikos plėtra metų pabaigoje sulėtėjo tik labai nežymiai – nuo 5,2 iki 5,1 proc., Estijos netgi paspartėjo – nuo 3,5 iki 3,7 proc. Kiek anksčiau skelbti Lietuvos BVP duomenys rodė, kad augimas sulėtėjo nuo 4,4 iki 4,0 proc. Abiejų šalių, šiandien skelbusių statistiką, BVP pokyčiai metų pabaigoje ir vėl viršijo lūkesčius. „Finasta“ prognozavo Latvijos BVP augsiant 4,7 proc., Estijos – 3,4 proc.

Savo naujoje prognozėje „Swedbank“ sumažino 2013 metų Estijos ekonomikos prieaugio prognozę nuo 4 iki 3,1 proc., informuoja „Postimees“. Kaip rodo trečiadienį paskelbta naujausia banko prognozė, šiais metais Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelės 3,1 procento. Rugpjūtį „Swedbank“ analitikai prognozavo, kad šiais metais Estijos BVP išaugs 4 proc., o dar praėjusių metų pavasarį buvo prognozuojamas 4,2 proc. Estijos ekonomikos prieaugis.

Pabrangus maistui ir energijai, vartotojų kainos Estijoje kovo mėn. augo sparčiausiu mėnesiniu tempu per daugiau nei dvejus metus ir sukėlė nerimą, ar šalis atitiks įstojimo į euro zoną reikalavimus, praneša naujienų agentūra Bloomberg. Estijos Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį vartotojų kainos šalyje išaugo 1,3 proc., tai didžiausias augimas nuo 2008 m. sausio mėn. Per metus vartotojų kainos išaugo 1,7 proc.