Šiemet rugpjūtį Užimtumo tarnyba fiksavo rekordinį laisvų darbo vietų skaičių Lietuvoje – 64 tūkst. Palyginimui, pernai rugpjūtį šis skaičius siekė 40 tūkst.
Darbuotojų taip trūksta, kad verslai negali dirbti
Viešojo maitinimo įstaigos jau kenčia dėl aptarnaujančio personalo stygiaus. Kaip pasakoja restoranų tinklą valdančios įmonės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė, darbuotojų trūksta taip smarkiai, kad kai kuriomis dienomis restoranai negali dirbti.
„Praeitą savaitgalį restoranas Vilniuje negalėjo dirbti dėl darbuotojų stokos, šį savaitgalį turėjome uždaryti virtuvę kitame restorane, nes neturėjome darbuotojų“, – Laisvės frakcijos posėdyje, skirtame aptarti nedarbo klausimą, pirmadienį pasakojo O. Bložienė.
Ji įžvelgia, kad sektoriuje darbuotojų trūksta dėl kelių priežasčių – nedidelių atlyginimų, palyginus su gana didelėmis pašalpomis, taip pat sektoriuje klestinčio šešėlio.
„[Darbuotojų] nebeliko, nes jie arba gauna pašalpas ir nemato jokios motyvacijos dirbti, nes yra labai nedidelis skirtumas tarp pajamų ir išmokų. Kitas dalykas, kad mes neturime normalios imigracijos politikos ir nepapildome galimų darbo pozicijų atvykėliais. <...>
Aptarnavimo sektoriuje, ypač restoranuose, vis dar klesti šešėlis. Sunku konkuruoti dėl darbuotojų, kuriems svarbus kiekvienas 50 eurų. Su tuo susijęs milžiniškas nebaudžiamumas, sakyčiau“, – vardijo O. Bložienė.
Registruojasi bedarbiais, bet dirba nelegaliai
Kad darbuotojų stygius gali būti susijęs su šešėliniu darbu, pritaria ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Mūsų kolegos, Statybininkų asociacija, padarė eksperimentą – dviem tūkstančiams apdailininkų, kurie yra užregistruoti Užimtumo tarnyboje, išsiuntė pasiūlymus. Priklausomai nuo regiono, nuo 750 iki 1250 eurų „į rankas“. Spėkite, kiek paklausimų atėjo? Du!
Mes tikriausiai puikiai suprantame, kad visi tie apdailininkai dirba, kad jie turi savo šešėlinį darbą, kad statybinės įmonės neranda darbuotojų, nes jie visi vasaros metu išsibėgioja po sodus ir negaliai stato namus“, – posėdyje pasakojo V. Janulevičius.
Jis pripažįsta, kad darbo jėgos problema Lietuvoje yra didelė ir tik gilėja, o atlyginimų kėlimas nebūtinai ją išspręs.
„Tas pats atlyginimų kėlimas, MMA kėlimas mums padarys meškos paslaugą. Tai yra tik laiko klausimas, kada tai atsitiks“, – prognozavo V. Janulevičius.
Specialistams – mažiau darbo pasiūlymų
Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė rekordinį laisvų darbo vietų skaičių rugpjūtį sieja ir su karantino pabaiga.
„Tie verslai, kurie buvo atleidę žmones ar sustabdę savo plėtrą, pradėjo ieškoti darbuotojų. Iš 64 tūkst. 10 tūkst. yra registruojama transporto sektoriuje. Tai yra tolimųjų reisų vairuotojai. Šita vieta yra susijusi su kvotomis ir su tuo, kad yra principingiau pradėta žiūrėti į darbo jėgos atsivežimą.
Kas dar didėjo, tai apdirbamoji gamyba. Bet čia kas atsitiko, terminuotų darbo vietų skaičius, palyginus su nuolatinių darbo vietų skaičiumi, yra ženkliai išaugęs. Tai sako, kad yra nuolatinė rotacija“, – posėdyje sakė I. Balnanosienė.
Čia pat ji patvirtina, kad ypač didelis darbuotojų stygius matyti būtent pramonės bei aptarnavimo sektoriuose. Tuo metu specialistams ir vadovams tenka grumtis dėl laisvų darbo vietų.
„Mes turime žymiai mažiau registruotų darbo vietų specialistams ir vadovams negu darbo ieškančių žmonių, jeigu kalbėtume apie pretendentus į darbo vietą. Mes turime ženkliai didesnį skaičių nekvalifikuotų žmonų nei jų poreikį. Atvirkščiai turime pramonės ir paslaugų sektoriuje – labai didelę paklausą ir praktiškai jokios aktyvios pasiūlos“, – vardijo I. Balnanosienė.
Tuo metu, kalbėdama apie klestintį šešėlinį darbą, I. Balnanosienė akcentavo, kad jis neatsiranda be paklausos.
„Šešėlinis darbas neatsiranda be paklausos. Butų, namų niekas sau nestato, statoma kažkam, kas už tai grynu pinigu atsiskaito. Čia yra tikrai mūsų visų problema ir mūsų visuomenės problema.
41,6 proc. padidėjęs skaičius pagal verslo liudijimus žmonių ne tik džiugina, bet išryškina tą problemą, apie kurią kalbėjo Vidmantas ir Odeta“, – pastebėjo Užimtumo tarnybos vadovė.
Ruošiasi duoti meškerę, o ne žuvį
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas skaičiuoja, kad tokio masto nedarbas Lietuvai kainuoja apie 2 mlrd. eurų per metus per negautas pajamas. Jo teigimu, ministerija artimiausiu metu ketina įgyvendinti užimtumo rėmimo reformą.
„Geras galėtų būti Estijos pavyzdys – estai turi nedarbo socialinį draudimą ir jo didesnę dalį išleidžia ne išmokoms, o aktyvioms priemonėms – mokymams, subsidijavimui, darbo vietų steigimui. Duoda meškerę, o ne žuvį, skatina žmones grįžti į darbą.
Mes šiandien 100 proc. nedarbo draudimo išleidžiame pasyvioms priemonėms“, – pastebėjo viceministras.
Kartu jis teigia, kad ministerija taip pat pastebi šešėlinio darbo problemą, kuri klesti dėl įvairių priežasčių.
„Pirmas dalykas, kad žmonės turi skolų ir vengia antstolių. <...> Taip pat matome, kad, jeigu žmogus turi priklausomybių, tuomet irgi sunku kalbėti apie įdarbinimą.
Kita priežastis, kurią įvardija ir patys bedarbiai, – jeigu reikia rūpintis vaikais arba tėvais ir nėra paslaugų savivaldybėse, natūralu, kad vienas iš šeimos narių dirba, o kitas lieka namie ir rūpinasi artimaisiais. Reikia didinti paslaugų kiekį“, – vardijo viceministras.
Rugsėjo 1 d. šalyje buvo registruota 211,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 6,7 proc. arba 15,1 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį. Palyginti su 2020 m. rugsėjo 1 d. bedarbių skaičius mažėjo 10,4 proc. arba 24,4 tūkst.
