UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos pirmininkė Raimonda Kižienė yra pažymėjusi, kad didžiausias iššūkis – demografinės padėties pokyčiai, nes ne vien darbuotojų, bet ir klientų mažėja.
„Mažmeninė prekyba priklauso ir nuo žmogiškų išteklių, tad ir dėl darbuotojų mums yra sunkiau. Tad dirbama prie įmonių efektyvumo, savitarnos sprendiniai, elektroninė prekyba, kas padeda spręsti demografinius klausimus. Jei galime sumažinti personalą, kitiems yra galimybių mokėti daugiau“, – teigia R. Kižienė.
Apie veiklos efektyvinimą ir technologinio atsinaujino svarbą tv3.lt portalui pasakojo ir „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis. Darbuotojų mažinimas ateityje gali tapti neišvengiamu. Tai patvirtina ir „Norfos“ planai kurti savitarnos kasas, be to, sandėliuose statoma nauja technika, šiuo atveju – surinkimo konvejeris, dėl ko reikės per puse mažiau darbuotojų.
„Jei prekybos centras dirbs ant nulio, tai turėtų nuleisti apie 1,5 proc. kainas. Ar pirkėjas tai pajus? Nepajus. Tai grįžkime prie atlyginimų. Kai mes norime nuleisti kainas ir mokėti daug darbuotojams. Ar tai įmanoma? Atlyginimai paskutinį mėnesį yra apie 7,5 proc. net jei darbuotojams visus pinigus atiduotume, sugebėtume jiems apie 20 proc. pakelti atlyginimus, dirbant ant nulio. Tai arba turi palaipsniui kilti kainos ir tada kiltų darbuotojams palaipsniui atlyginimai. Arba mažinti darbuotojų skaičių, kelti atlyginimus nejudinant kainų“, – teigė jis.
Naujienų portalą tv3.lt R. Kižienė taip pat patikino, kad didelių skirtumų ar darbuotojas dirba prie savitarnos, ar įprastos kasos nėra.
Nors vidutinė uždirbama suma prekybos tinkle „Maxima“ neįvardijama, R. Kižienės teigimu, uždarbis praeitais metais augo 9 proc. ir prisivijo Estijoje esančių prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių algų didėjimo tempą.
Kas laimės: savitarnos kasos ar tradiciniai kasininkai?
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda komentuoja, kad savitarnos kasos tikrai nepakoreguos pačių produktų kainų. Jos pirmiausia turės įtakos bendram parduotuvės vaizdui – mažiau kasininkų, daugiau automatinių skaičiavimo priemonių bei galbūt pagreitins aptarnavimo greiti ir kokybę. Tačiau kainų augimo tendencijas išgyvensime ir toliau – to jokia automatizacija nepadengs.
„Reikalas tas, kad darbuotojų kainoms augant ir personalo išlaidoms didėjant, tos investicijos, kurios atrodė lėčiau atsiperkančios, dabar atrodo daug greičiau atsiperkančios. Investicijos į žmonių darbo pakeitimą automatizacijos priemonėmis tampa patrauklesnės, tad verslininkas tikrai investuoja pirmiausia tam, kad sutaupytų savo išlaidas, o ne sumažintų kainas. Tai tos investicijos pačios savaime kainuos ne taip ir mažai, tos lėšos turės būti investuotos, o jau paskui naudojant tas automatizacijos priemones per eilę metų pavyks padengti kaštus.
Toks technologinis atsinaujinimas darbuotojams gali atnešti dvejopas naujienas – vieniems atleidimą, kitiems didesnį atlyginimą, jei darbas pareikalaus daugiau kompetencijų.
„Tikriausiai dabar išgyvename ne tokią darbo rinkos situaciją, kuri paliktų tuos žmones be darbo nes vis tiek aptarnavimo sferoje darbų didės. Viešojo maitinimo sektorius, viešbučių ir, matyt, dar augs mažiausiai keletą metų ir vis tiek tie žmonės ras pritaikymą savo gebėjimams ir ženklaus nedarbo lygio neturėtų būti“, – sako ekonomistas.
Apie ilgą technologijos atsiperkamumą kalba ir mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas. Anot jo, savitarnos kasų atsipirkimas yra 3–5 metai.
„Kai praeis tie metai bus galima kalbėti, kad atsiranda kažkoks sutaupymas, bet bet kokiu atveju problema ne patys atlyginimai, o apskritai darbo jėgos nebuvimas. Fiziškai neįmanoma rasti darbuotojų. Tai ne atlyginimo klausimas, o kad tų žmonių nėra.
Visgi vienareikšmiškai automatizuotos savitarnos kasos turi daug privalomų lyginant su dabartine organizavimo forma.
Visų pirma kaštų taupymo, darbuotojo klaidų vengimo, kliento anonimiškumas, be to jis įsivaizduoja, kad greičiau save apsitarnauja nei kasininkė, bent jau marketininginiai tyrimai rodo, kad iš tikro ne. Darbdaviai tikrai turės spręsti darbo jėgos problemą ir vienas iš sprendimo būdų automatizacija“, – sako J. Gavėnas.
Tai bene vienintelis kelias prekybos tinklams. Mat įsivežti darbo jėgą iš trečiųjų šalių ne tik, kad sunku, bet iškyla ir kalbos barjeras.
J. Gavėno teigimu Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai net ir europiniu kontekstu labai pažangūs. Nėra taip ,kad sekame kažkokiomis tendencijomis ar jas diktuojame, bet esame inovacijų priekyje, nes rinka konkurencinga.
„Kitose šalyse yra ir dar kitokių sprendimų, kur pinigų paėmimas yra fizinis, o grąža atiduodama automatizuota. Tai tokia pusiau savitarnos kasa“, – prideda mažmeninės prekybos ekspertas.
Ekonomistas G. Nausėda taip pat pastebi, kad visgi visiškai kasininkų pakeisti neįmanoma, nes ne visi vartotojai priima savitarnos kasas, jomis nesinaudoja.
Prekybos tinklai apie inovacijas: toliau plėsime savitarnos kasų skaičių
Prekybos tinklas „Iki“ – pirmasis Lietuvoje įdiegęs savitarnos kasas 2008 m., šiuo metu jų turima virš 100. Tinklo atstovė spaudai Berta Čaikauskaitė teigia pastebianti, kad jomis naudojasi ir senjorai. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriama parduotuvių atnaujinimui bei būtent savitarnos kasoms. Tiesa, diegiamos ir kitos technologijos.
„Viena didžiausių naujovių, kurią neseniai įsidiegėme – taromatų sistema. Kitos taikomos inovacijos „IKI“ prekybos tinkle nėra tiesiogiai darančios įtaką pirkėjams, tačiau palengvinančios darbą personalui, o tai galutiniame rezultate teigiamai atsiliepia ir pačiam klientui. Viena iš tokių naujovių – efektyvesnė grynųjų pinigų skaičiavimo sistema CashMaster Sigma. Ši sistema yra plačiai naudojama užsienio parduotuvių tinkluose, nes ženkliai sutrumpina pinigų skaičiavimo laiką, kurį parduotuvės darbuotojas gali skirti klientui, mažina skaičiavimo klaidų skaičių, taip pat šiuo įrenginiu lengvai ir patikimai galima perkelti skaičiavimo rezultatus į kompiuterinę sistemą.
Dar viena prekybos tinkle „IKI“ naudojama inovacija – tai automatizuota prekių surinkimo sistema sandėlyje. Pastarosios veikimo principas nesudėtingas – kiekvienas sandėlio darbuotojas turi specialų įrenginį su ausinėmis, per kurias sistema automatiškai balsu suformuluoja užduotis – kur prekių atrinkėjas turi nuvažiuoti, kiek kokių prekių paimti ir kur pristatyti. Ši sistema ne tik palengvina sandėlio darbuotojų darbą, didina darbo efektyvumą, bet ne ką mažiau svarbu ir tai, kad maksimaliai sumažėja klaidų skaičius bei traumos.
Palankiai vertiname ir bekontakčių mokėjimų naujovę, todėl ateityje svarstysime galimybes šios naujovės diegimui mūsų prekybos tinkle“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.
„Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Dantė įvardija, kad pastaraisiais metais prekybos tinklo prioritetas buvo teikiamas: logistikos procesų ir prekių užsakymo automatizavimui bei pirkėjų patirties gerinimui.
„Savitarnos kasos tikrai pasiteisina – pastebime, jog vis daugiau pirkėjų jomis naudojasi, kadangi jos padeda sutaupyti apsipirkimo laiką. Šiuo metu beveik 40 „Maxima“ parduotuvių turime daugiau nei 200 savitarnos kasų. Jų diegimas – strateginis mūsų prekybos tinklo prioritetas. 2016 m. į savitarnos kasų diegimą investavome 1,5 mln. eurų., o 2017 m. planuojame investuoti dar mažiausiai 1 mln. eurų.
Sandėliuose šiuo metu yra diegiama moderni sandėlių valdymo sistema, taip pat surinkimo balsu (Ang. pick to voice) sistema. Diegiant „Lean“ sistemą, buvo automatizuotas prekių užsakymas – jei anksčiau prekes į parduotuves užsakydavo darbuotojai, tai šiuo metu tai daro automatizuota sistema. Parduotuvėse šiuo metu diegiamos naujos savitarnos kasos, taip pat keičiamos įprastos kasos – seni kasos aparatai keičiami į naujus, vadinamuosius „WinPOS“ kasos aparatus, kuriuose veikia naujos kartos kortelių nuskaitymo terminalai, palaikantys NFC (Ang. Near Field Communication) ryšį ir leidžiantys atlikti bekontakčius mokėjimus“, – informuoja. „Maximos“ atstovė.
Ji prideda, kad dėl diegiamų technologijų žmonių poreikis nemažėja. Nors diegiamos naujausios technologijos padeda optimizuoti žmogiškąjį darbą, jį palengvinti, tačiau kitose srityse vis tiek išlieka darbuotojų poreikis. Todėl automatizuojant vienas ar kitas sritis, darbuotojai lieka dirbti, tačiau kartais gali pasikeisti jų darbo pobūdis ar sritis, pvz., savitarnos kasos taip pat turi jas aptarnaujančius kasos darbuotojus, tačiau jie pataria ir padeda pirkėjams, o ne patys skanuoja prekes.
