Tačiau tai nėra tiesa. Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos.
Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Bet mūsų šalis išsiskiria tuo, kiek mažai lėšų skiria vyresnių žmonių pajamoms užtikrinti.
Kaip rodo oficialioji statistika, pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija.
Taigi, kodėl Lietuva taip nevertina gyventojų grupės, kuri savo darbu jai atidavė tiek daug?
Pinigų pensininkams – bene mažiausiai ES
Kiekvienoje šalyje skirtingų pakopų pensijos skaičiuojamos skirtingai. Joms taip pat taikomi skirtingi mokesčiai. Lietuva – bene vienintelė niekaip neapmokestina net didžiausių pensijų.
Dėl to, siekiant gauti palyginamų duomenų apie jas, dažnai vertinama, kiek pinigų joms skiriama bendrai visos šalies mastu.
Taigi skaičiuojamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai kalbant, taip patikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms.
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms pernai sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tačiau, priklausomai nuo šalies, kartais skiriasi.
Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija – atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP.
Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta – atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP.
Iš karto po jų, trečia nuo galo yra Lietuva. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP.
Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis. Ir taip pat mažiau nei kaimyninės šalys – Lenkija (12,3 proc.), Latvija (8,7 proc.) ar Estija (7,9 proc.).
Ministerija problemos nemato?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius.
„Atitinkamai, ir išlaidos pensijoms priklauso nuo šių veiksnių bei ekonominės, demografinės situacijos, pasirinkto pensijų sistemos modelio ir svyruoja nuo 3,7 proc. BVP Airijoje iki 17 proc. BVP Italijoje. Su kaimynine Estija šia prasme atrodome panašiai“, – pabrėžė ministerija.
Tiesa, 0,6 proc. nuo 78 mlrd. eurų pernykščio BVP (tiek mažiau pinigų pensijoms skiria Lietuva) būtų 468 mln. eurų. Padalijus juos 600 tūkst. pensininkų, kas mėnesį išeitų po 65 eurus papildomai. Ir daugeliui Lietuvos pensininkų tai būtų nemaži pinigai.
Anot SADM, kitas svarbus aspektas – valstybinėse sistemose pensijoms daug išleidžiančios valstybės neretai augina skolą.
Tuo metu valstybės, kuriose istoriškai susiformavo stiprios pensijų fondų tradicijos ir pensijos finansuojamos iš kelių šaltinių (pvz., Danija, Nyderlandai), gali užtikrinti ir pakankamo dydžio išmokas senatvėje, ir turėti tvarius viešuosius finansus.
Ministerija pabrėžė, kad spartesnis pensijų didinimas Lietuvoje išlieka Vyriausybės prioritetu.
„Šiuo metu Seime kaip tik svarstomi 2026 m. biudžetų projektai, kuriuose numatytos lėšos vidutiniam 12 proc. senatvės pensijų didėjimui kitąmet“, – dalijosi SADM.
Dėl mažų pensijų kalti patys pensininkai?
Ekonomistas, profesorius Romas Lazutka išskyrė kelias priežastis, kodėl pinigų pensijoms Lietuvoje skiriama palyginti mažai. Tačiau pirmiausia, anot jo, iš dalies atsakingi ir patys pensininkai.
Ekonomistas pažymi, kad pensininkai sudaro didelę dalį visų gyventojų ir jie yra labai svarbi rinkėjų dalis. Tai reiškia, kad politikai turėtų vertinti jų nuomonę ir didinti pensijas, kad išsaugotų balsus rinkimų metu.
Visgi Lietuvoje taip nėra. R. Lazutka mano, kad politikai neatsižvelgia į pensininkų norus, nes jie yra nepakankamai garsiai išsakomi.
„Man atrodo, kad jie nėra stipriai išreikšti, nes mes tikrai neturime daug pensijų organizacijų. Yra buvę keletas organizacijų ir įvykusių piketų, bet to neužtenka, kad juos išgirstų.
Dėl to politikai gali jaustis ramiai. O dėl viešųjų pinigų yra didelė konkurencija, tad jie skiriami tiems, kas garsiausiai pasisako apie problemas“, – pastebėjo profesorius.
Pavyzdžiui, žmonės daug garsiau skundžiasi sveikatos sistema, medikai palieka darbus, todėl jie ir išsireikalauja tų pinigų, pažymi ekonomistas.
„Yra ribotas pinigų kiekis ir grupės kurios yra garsiau atstovaujamos ar daro didesnę įtaką politikai, juos gauna. Pensininkų tyla atrodo keista, o politikai mato, kad prarasti jų balsus pavojaus nėra“, – pažymėjo jis.
Pasak R. Lazutkos, tai, kad pensininkai skundžiasi tyliai, lemia ir tam tikros tradicijos.
„Lietuvos visuomenė vis dar yra gana konservatyvi ir manoma, kad, kai tėvai išaugina vaikus, jų gyvenimas jau baigiasi. Pavyzdžiui, kai anksčiau būdavo gyvenimo trukmė trumpesnė, o vaikų daugiau, tai tėvai juos užauginę jau būdavo labai seni ir todėl ambicijų gerai gyventi neturėjo. Tas kažkiek egzistuoja ir dabar.
Tai matome ir pažiūrėję, kaip gyvena kitų šalių ir Lietuvos pensininkai. Pavyzdžiui, pensininkai iš Vakarų šalių keliauja, sėdi kavinėse ir pan., o mūsų pensininkai to sau leisti negali, bet keista, kad ir nereikalauja“, – svarstė ekonomistas.
Pinigų surenka, bet pensijų nepadidina
Visgi kitas svarbus klausimas, anot ekonomisto, yra nepakankamos valstybės lėšos. Tam, kad didėtų pensijos ir jų dalis nuo BVP, reikia didesnių pajamų iš mokesčių.
„Jau daugelį metų mes girdime, kad Lietuva ne tik pensijoms skiria mažai nuo BVP, bet ir visiems kitiems tikslams. Jei gerai pamenu pastaraisiais metais Lietuvos mokestinės pajamos yra apie 32 proc. nuo BVP, kai ES vidurkis siekia apie 40 proc.
Jei tų pinigų būtų daugiau, tai jų pakaktų ir visoms reikalingoms sritims finansuoti, ir pensijoms padidinti“, – pabrėžė jis.
Pasak profesoriaus, dabartinė valdžia priėmė per švelnias mokestines reformas, nes griežtesniems pasiūlymams priešinosi verslo organizacijos. O kai mokesčių reforma tokia švelni, tada ir papildomų lėšų neužtenka, kad daugiau jų būtų skiriama pensijoms.
Taip pat esą nereikia pamiršti ir „Sodros“ biudžeto pertekliaus. Jis yra labai didelis ir iš esmės galėtų sušvelninti mažų pensijų problemą.
Profesorius pastebi, kad „Sodros“ padėtis yra iš esmės pasikeitusi ir joje sparčiai kaupiamas rezervas. Taip atsiveria galimybė didinti senatvės pensijas. Bet problema ta, kad valstybės biudžetas nėra sutvarkytas.
R. Lazutka pastebi, kad „Sodra“ negali sparčiau padidinti pensijų, nes jos biudžeto perteklius tam tikra prasme dengia valstybės biudžeto deficitą.
„Pensijos yra mažos, o perviršis didelis. Vienoje pusėje kaupiame pinigus, skirtus pensijoms, o kitoje – dėl to formuojasi pensininkų skurdas.
Pensijų didėjimas yra ir dabar, bet, sutvarkius šias problemas, jis galėtų būti spartesnis. Taigi atsakyti klausimą kaip pensijoms surinkti daugiau lėšų – lengva, nes tos lėšos jau yra surinktos ir stovi, tačiau dėl nesutvarkyto valstybės biudžeto negali būti panaudojamos“, – aiškino profesorius.
Anot jo, kitąmet pensijos didės virš 12 proc., bet tik 3 proc. bus paimti iš „Sodros“ biudžeto pertekliaus.
Pasak ekonomisto, tai rodo, kad „Sodros“ įmokas būtų galima mažinti, nes ji surenka per daug pinigų.
Tokiu atveju žmonėms liktų daugiau pinigų, o būtų galima padidinti gyventojų pajamų mokestį, kad būtų surinkta daugiau lėšų į biudžetą. Taip valstybės biudžete nebūtų tokio didelio deficito, o „Sodros“ biudžete tokio didelio perviršio.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
