Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Pieno tarybos posėdyje daugiausia diskusijų sukėlė fondo, į kurį galėtų būti pervedama dalis nuoskaitų už pieno kokybę, įkūrimo klausimas.
Pasak Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Andriejaus Stančiko, pieno gamintojai labai kritiškai vertina naujos Pieno supirkimo taisyklių redakcijos projektą, kuriame numatyta didesnė pieno gamintojų atsakomybė už tiekiamą nekokybišką pieną. Pagrindinės taisyklių naujovės, kurias siūloma įgyvendinti, yra dažnesni inhibitorių tyrimai bei didesnės nuobaudos už blogos kokybės pieną.
Ūkininkai mano, kad nuoskaitų sistemą perdirbėjai panaudos siekdami atpiginti žaliavą ir taikys nepelnytas nuoskaitas. „Kiekvieną kartą keldami pieno kokybės idėją, susiduriame su pinigų klausimu. Geriausia būtų, jei dalis nuoskaitų būtų kaupiama specialiame fonde ir naudojama pieno kokybės gerinimo programoms“, – sakė A.Stančikas, neatmesdamas galimybės, kad nuoskaitos galėtų būti tik vienas iš fondo finansavimo šaltinių.
VĮ „Pieno tyrimai“ atstovė Dalia Riaukienė pristatė Olandijoje taikomą mokėjimo už pieną sistemą. Pieno kokybę šioje šalyje užtikrina penkios institucijos. Jei pažeidžiami pieno kokybės reikalavimai, gamintojams skiriami baudos taškai, vėliau pavirstantys į nuoskaitas. Ypač didelės nuoskaitos taikomos už piene rastus inhibitorius. Olandų nuomone, ūkininkai taip skatinami gaminti geresnės kokybės pieną, nes jiems iš sukaupto fondo mokamos priemokos už pieno kokybę. Į šį fondą pinigų už pieno kokybę perveda visos pieninės pagal supirktą pieno kiekį.
Pieno tarybos nariai diskutavo, ar racionalu kurti tokį fondą Lietuvoje, kas jį turėtų įsteigti ir administruoti. Jie svarstė, kokiems tikslams galėtų būti nukreipiamos fonde sukauptos lėšos, o svarbiausia – ar fondo administravimas nekainuos brangiau už jį patį.
Žemės ūkio ministerijos teisininkai atkreipė dėmesį, kad fondo steigėjais negali būti asmenys, kurie pagal Labdaros ir paramos įstatymą negali būti paramos teikėjai. Taigi valstybė negali būti nei paramos teikėja, nei nustatyti konkrečias įmokas į fondą. Posėdyje prieita vieningos nuomonės, kad fondo kūrimas yra tik pieno gamintojų ir perdirbėjų susitarimo reikalas.
„Pirmiausia turėtų būti sudaryta fondo valdyba, o administruoti galėtų ir Žemės ūkio rūmai“, – pasiūlė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas. Jo manymu, fonde per metus susikauptų apie 5 mln. Lt. Specialaus fondo kūrimo idėjai neprieštaravo ir visi tarybos posėdyje dalyvavę pieno perdirbėjų atstovai. Tarybos posėdyje nutarta prašyti Lietuvos pienininkystės nacionalinio komiteto per mėnesį parengti fondo sudarymo koncepciją, kurioje būtų numatytas fondo teisinis reglamentavimas, tikslai, fi nansavimo šaltiniai, administravimo sistema.
