Todėl svarbu laiku pasitikrinti jo galiojimo datą ir pasirūpinti nauju dokumentu, jei senasis jau nebegalioja. To nepadarius gali grėsti ir piniginė bauda.
Kas privalo turėti asmens tapatybės dokumentą?
Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Pukinskas pabrėžė, kad visi Lietuvos piliečiai nuo 16 metų amžiaus privalo turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą.
Tad kiekvienas gyventojas dėl bent vieno dokumento – paso arba tapatybės kortelės – privalo kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo savo 16-ojo gimtadienio.
„Tai reiškia, kad Lietuvos pilietis iki jam sukanka 16 metų gali šalyje legaliai gyventi ir neturėdamas nei asmens tapatybės kortelės, nei paso.
Praėjus mėnesiui po 16-ojo gimtadienio bent vieno asmens dokumento (paso arba ATK) turėjimas tampa privalomu“, – nurodė departamento atstovas.
Migracijos departamento atstovai pabrėžia, kad tokie galiojantys dokumentai yra būtini asmenims gaunant tam tikras socialines paslaugas bei garantijas, atliekant pilietines pareigas, kreipiantis į bankus, mobilaus ryšio operatorius, užsisakant kitas paslaugas ar jų atsisakant ir pan.
Įspėja: neturėsite dokumento – mokėsite baudą
Migracijos departamento duomenimis, apie tai, kad žmogus neturi galiojančio asmens dokumento arba laiku nepasirūpino jo atnaujinimu, dažniausiai sužinoma jam atvykus į skyrių pateikti prašymo dėl naujo dokumento išdavimo.
Priimdami prašymą, darbuotojai patikrina asmens duomenis ir išsiaiškina, dėl kokių priežasčių gyventojas liko be privalomo turėti asmens dokumento.
R. Pukinskas atkreipė dėmesį, kad už gyvenimą be paso arba asmens tapatybės kortelės yra numatytos baudos.
„Pirmą kartą įkliuvusiam asmeniui gali būti skirtas įspėjimas arba 12 eurų bauda. Už tokį patį pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo 12 iki 14 eurų“, – dalijosi jis.
Pasak jo, pastaraisiais metais Migracijos departamento darbuotojai surašo apie pusę tūkstančio administracinių nusižengimų protokolų už asmens tapatybės dokumento neturėjimą.
„Be to, reikia atminti, kad toks pažeidimas yra laikomas mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinčia veikla ir, jei jis padarytas pirmą kartą, asmuo pripažįsta pažeidimą, geranoriškai ir maksimaliai greitai jį taiso, administracinio nusižengimo teisena gali būti iš viso nepradėta ir apsiribojama žodine pastaba“, – pridūrė jis.
Kiek kainuoja naujas pasas ar tapatybės kortelė?
Migracijos departamento puslapyje nurodoma, kad gyventojams, norintiems išsiimti ar pasikeisti asmens dokumentus, teks mokėti nuo 10 iki 200 eurų.
Pavyzdžiui, asmens tapatybės kortelės (ATK) išdavimas ar keitimas įprasta tvarka per vieną mėnesį kainuoja 10 eurų, per 5 darbo dienas – 60 eurų, o per vieną darbo dieną – 100 eurų.
Tuo metu paso išdavimas ar keitimas bendra tvarka atsieina 50 eurų, skubos tvarka per 5 darbo dienas – 100 eurų, o norint dokumentą gauti tą pačią darbo dieną teks sumokėti 200 eurų.
Taip pat pabrėžiama, kad vaikams iki 18 m. valstybės rinkliava už vieno iš asmens dokumentų (pasirinktinai) išdavimą ar keitimą bendra tvarka per 1 mėn. yra sumažinama 50 proc.
Tokiu atveju ATK kainuoja 5 eurus, o pasas – 25 eurus.
Piliečiams, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, valstybės rinkliava už vieno iš asmens dokumentų (pasirinktinai) išdavimą ar keitimą bendra tvarka per 1 mėn. yra sumažinama 80 proc.
Tokiu atveju valstybės rinkliava už ATK išdavimas ar keitimas kainuoja 2 euru, paso – 10 eurų.
Gyventojai, norintys užsisakyti pasą ar asmens tapatybės kortelę, turi iš anksto rezervuoti vizitą internetu.
Be išankstinės registracijos į klientų aptarnavimo skyrius gali atvykti ir yra aptarnaujami:
- senatvės pensininkai;
- asmenys su negalia;
- Lietuvos piliečiai, atvykstantys atsiimti jau pagamintų dokumentų;
- Lietuvos Respublikos piliečiai, pageidaujantys pasą užsisakyti ir gauti ypatingos skubos tvarka, tą pačią dieną;
- Lietuvos Respublikos piliečiai, pageidaujantys asmens tapatybės kortelę užsisakyti ir gauti per 1 darbo dieną.
Kam už pasą ar tapatybės kortelę mokėti nereikia?
Valstybės rinkliava už vieno pasirinktinai asmens dokumento išdavimą ar keitimą bendra tvarka per vieną mėnesį neimama iš asmenų, turinčių teisę į piniginę socialinę paramą įstatymų nustatyta tvarka, vaikų, kuriems nustatyta globa ar rūpyba, taip pat valstybės išlaikomų stacionariose globos įstaigose asmenų.
Šia lengvata gali pasinaudoti ir sutuoktinio neturintys senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės, asmenys su negalia, kuriems nustatytas neįgalumo arba specialiųjų poreikių lygis ar 55 proc. ir mažesnis darbingumo lygis.
Rinkliavos taip pat nemoka pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai ir asmenys, nukentėję nuo 1939–1990 metų okupacijų.
Senjorams – neterminuotas dokumentų galiojimo laikas?
Šių metų spalio mėnesį Seimas pradėjo svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas, išduoti nuo 65 metų, galiotų neterminuotai.
Tai numatančias Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisas, kurias inicijavo Seimo narys demokratas Kęstutis Mažeika, svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių komitetai, o plenariniame posėdyje prie jų svarstymo planuojama sugrįžti gruodžio 15 d.
Pasak K. Mažeikos, vyresnio amžiaus žmonėms, ypač turintiems specialiųjų poreikių, sudėtinga nuvykti į Migracijos departamentą. Jo nuomone, valstybė turi mažinti biurokratiją ir senėjant visuomenei turime priimti sprendimus, kad žmonėms būtų paprasčiau gyventi.
Šiuo metu nenumatytas atskiras neterminuotas asmens tapatybės dokumentų galiojimo terminas senjorams. Įstatymas reikalauja nuo 16 metų reguliariai kas 10 metų atnaujinti asmens tapatybės kortelę ir pasą. Nuo 70 metų asmens tapatybės kortelę reikia atnaujinti kas 30 metų.




