Šių metų balandžio 15 d. prasidėsiančio žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo taisyklių pakeitimai kai kuriems žemdirbiams atneš papildomų rūpesčių.
Atsirado apsukruolių
Tobulinant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo tvarką siekiama ne tik jį palengvinti, bet ir užkirsti kelią piktnaudžiauti išmokomis. Tačiau tramdant piktnaudžiautojus nukenčia niekuo dėti žemdirbiai.
Šiemet žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaruojant valstybinėje žemėje reikės pateikti teisės naudoti ar valdyti tą žemę patvirtinimo dokumentą. Iki šiol tokius dokumentus pristatyti turėjo tik deklaruojantieji pirmą kartą.
Nacionalinė žemės tarnyba praneša, kad, šiemet pirmą kartą įvertinus žemdirbių pateiktas pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaracijas, aptikta kone 2 tūkst. atvejų, kai asmenys, neturėdami teisės naudotis valstybine žemę, ją deklaravo ir siekė tiesioginių išmokų. Toks valstybinės žemės naudojimas prilyginamas savavališkam jos užėmimui ir yra baudžiamas 1 000 ar 2 000 Lt administracine bauda.
Paaiškėjo, kad atsirado apsukruolių, kurie baigiantis deklaravimui suskubdavo deklaruoti pievas ir ganyklas laisvuose valstybinės žemės plotuose.
Išaiškėjo ir kita, tarsi iš anksto užprogramuota problema – vadinamųjų trihektarininkų žemės. Atkūrus nepriklausomybę kaimo gyventojams buvo suteikti 2–3 ha dydžio sklypai. Daug jų privatizavo valstybės skirtą vadinamąją asmeninio ūkio žemę. Bet yra nemažai ir tokių, kurie to nepadarė ir asmeninio ūkio sklypus leido dirbti ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms, nors pagal įstatymą asmeninio ūkio žemių negalima pernuomoti.
„Visai netikėtai žemdirbius užsipuolė, pradėjo tikrinti ir vadinti žemgrobiais. Žemės ūkio bendrovės jau dvidešimt metų padeda vadinamiesiems trihektarininkams įdirbti jų nedidelius sklypus. Tos žemės mums – ne panacėja, tačiau žmonės patys nesugeba jų įdirbti. Jie nebelaiko gyvulių, kai kurie vos kruta, kai kurių jau nebėra, o jų vaikų ieškoti reikia Londone ar Dubline. Ar blogai, kad žemės nedirvonuoja ir piktžolių nesėja? Žemėtvarkininkai nesusitvarko savo darže, o kalti lieka žemdirbiai“, – piktinosi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.
Pasak žemės ūkio bendrovėms atstovaujančios organizacijos vadovo, rūpesčių dabar turi ir tos žemės ūkio bendrovės bei ūkininkai, kurie išdirbo ir gabalėlį valstybinės žemės. „Kol aiškinamasi, užtrunka išmokų mokėjimas. Gerai būtų, kad žemėtvarkininkai patys susigaudytų, kiek ir kur yra valstybinės žemės. Bet jie skundžiasi, kad neturi pinigų geodeziniams matavimams“, – rankomis skėsčiojo J.Sviderskis.
Turės nurodyti veisles
Šiemet paraiškų paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus gauti ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles teko tobulinti ir dėl įvesto selekcinio užmokesčio.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tiesioginių išmokų skyriaus vyriausiojo specialisto Skirmanto Ramoškos, paraiškoje neliko eilutės „Kitos veislės“, kuri pernai suteikė galimybę nenurodyti veislės ir sąmoningai ar nesąmoningai išvengti selekcinio užmokesčio.
Šiais metais augalininkystės ūkių savininkai turės įrašyti auginamų augalų veisles ir nurodyti, ar sėjo sertifikuotas sėklas. Tai privalu pareiškėjams pažymėti, auginantiems 30 ir daugiau hektarų kvietrugių, paprastųjų ir kietųjų kviečių, miežių, avižų, rugių, rapsų, rapsukų, linų (išskyrus pluoštinius), geltonųjų lubinų, mėlynžiedžių liucernų, pupų, vikių bei žirnių ir 10 ir daugiau hektarų bulvių.
„Žemdirbiams dėl to neturėtų kilti sunkumų, nes būtų keista, jei žmogus, sėjantis tik daugiau kaip 30 hektarų javų, nežinotų, kokios veislės grūdus sėjo“, – tvirtino S.Ramoška.
Anot ŽŪM Tiesioginių išmokų skyriaus vyriausiojo specialisto, šiemet augalų veislių klasifikatorius papildytas 60-čia naujų veislių, iš jų 22 – naujos bulvių veislės. Jei pareiškėjas klasifikatoriuje neras savo auginamos veislės, ją turės įrašyti.
Neliks pagundos gudrauti
Deklaracijoje nebeliko ir eilutės „Augalai ar jų mišiniai pašarui (išskyrus ganyklas arba pievas, daugiametes ganyklas arba pievas, taip pat pašarinius šakniavaisius arba bulves pašarui)“. Anot ŽŪM atstovo, jos teko atsisakyti, kad deklaruojantiesiems pievas ir ganyklas nebūtų galimybės gudrauti. Mat anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai žemdirbiai įrodinėdavo, kad augina augalų mišinį, o Nacionalinės mokėjimo agentūros kontrolieriams būdavo akivaizdu, kad tai – tiesiog pieva.
„Tam, kad nekiltų tokių ginčų ir pagundos gudrauti, ši eilutė buvo panaikinta“, – sakė S.Ramoška.
Nauja ir tai, kad deklaravusieji pievas, skirtas prekinei žolinės produkcijos gamybai, turės užsiregistruoti Pašarų ūkio subjektų registre. Pašarų ūkio subjektai turės būti patvirtinti pagal atitinkamas taisykles. Parama bus skiriama už tą lauko dalį, kurioje užaugintos produkcijos pardavimo dokumentai buvo pateikti.
S.Ramoška pabrėžė, kad žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo tvarkos pakeitimai šiemet turėtų padėti išvengti klaidų deklaruojant miškus. Anot ŽŪM atstovo, želdinamas miško plotas ir apsauginės juostos bus įbraižomi kaip vientisas plotas ties projekto apželdinti žemę mišku ribą.
