Spalio 29 dieną Lietuvos verslo forume „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas palygino elektros kainas skirtingose Europos šalyse.
Elektros kainos Lietuvoje ir Europoje – ko tikėtis žiemą?
Vokietijoje elektros kaina žiemos sandoriuose siekė apie 214 eurų už megavatvalandę (MWh), Prancūzijoje – 203 eurus, o Šiaurės šalyse – 131 eurą. Tokiais sandoriais įmonės iš anksto susitaria dėl elektros kainos žiemą.
Lietuvoje tuo metu vidutinė rinkos kaina siekė apie 102 eurus už MWh.
Viena megavatvalandė yra 1 000 kilovatvalandžių (kWh) – būtent kWh nurodomos elektros sąskaitose. Taigi, 102 eurai už MWh atitinka 10,2 cento už kWh. Tačiau tai dar ne galutinė gyventojo mokama kaina. Ji apima dar ir tiekėjo paslaugas, elektros persiuntimą bei mokesčius.
„Ir čia, beje, galime pastebėti, kad Lietuvoje kainos yra daug arčiau žemų Šiaurės šalių kainų. Ir čia vienas iš tų pavyzdžių kaip Lietuva, jos verslas, 2022 metų problemą labai sėkmingai pavertė galimybe“, – aiškino vyr. ekonomistas.
Ekonomisto vertinimu, po 2022 metų krizės Lietuva daugiau investavo į atsinaujinančios energijos gamybą. Dėl to pati pasigamina didesnę dalį reikalingos elektros.
„Ir tos investicijos, aišku, atsiperka. Dabar turime santykinai mažą kainą lyginant su daugeliu Rytų Europos valstybių“, – tvirtino N. Mačiulis.
Nuo ko priklauso sąskaita už elektrą?
Gyventojai moka ir už elektros persiuntimą – jos kelią tinklais iki namų. Kaip įvardijo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), į kainą taip pat įskaičiuojamos tiekėjo paslaugos ir 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Pavyzdžiui, 2026 metais pasirinkus ESO plano „Standartinis“ variantą, kai persiuntimo kaina visą parą vienoda, už šią paslaugą mokama apie 11,1 cento už kWh su PVM. Per mėnesį sunaudojus 250 kWh, vien persiuntimas kainuotų apie 28 eurus.
Elektros birža – tai rinka, kurioje gamintojai parduoda elektrą, o tiekėjai ją perka. Kaina keičiasi pagal tai, kiek elektros reikia, kiek jos pasiūloma ir kiek kainuoja ją pagaminti.
Ne mažiau reikšmės turi ir sutartis su tiekėju. Užfiksuota elektros tiekimo kaina sutartą laiką dėl biržos svyravimų nesikeičia. Tačiau gali keistis kitos kainos dalys, pavyzdžiui, persiuntimo paslaugos tarifai.
Pasirinkus su birža susietą planą, už tą patį elektros kiekį vienu metu galima mokėti mažiau, kitu – daugiau.
Dujų kainos Europoje – kodėl brangsta ir elektra?
Vyr. ekonomisto pristatytoje skaidrėje buvo nurodyta, kad Europos rinkoje gamtinės dujos tuo metu kainavo apie 100 eurų už MWh – maždaug tris kartus daugiau nei prieš metus.
„Vėlgi galime pasiguosti tik tuo, kad nekainuoja tiek daug, kiek kainavo 2022 metais“, – ironizavo ekonomistas.
Jeigu pigesnės elektros iš vėjo, saulės ar vandens elektrinių neužtenka, prireikia ir brangesnės. Ją gali pasiūlyti dujinė elektrinė – pabrangus dujoms, joje gaminti elektrą kainuoja daugiau.
„Nord Pool“ aiškino, kad kainą elektros rinkoje gali nustatyti brangiausias pasiūlymas, kurio dar prireikia, kad elektros užtektų.
Dujų ateities sandorių kaina 2027 metų pabaigai buvo mažesnė – apie 66 eurus už MWh. Tai pranešimo metu rinkoje sutarta kaina ateičiai, o ne garantija, kiek dujos kainuos kitąmet.
Kritikuoja ECB palūkanų kėlimą
Vyr. ekonomisto pateiktais duomenimis, eurozonoje – eurą naudojančiose Europos Sąjungos šalyse – bendrą kainų augimą labiausiai spartino energijos brangimas. Maisto, paslaugų ir kitų prekių kainų augimas tokio staigaus šuolio nerodė.
„Kol kas energijos kainų didėjimas, priešingai nei 2022 metais, nepavirto į plataus masto infliaciją“, – pridūrė N. Mačiulis.
Europos centrinio banko (ECB) palūkanų kėlimą tokiomis aplinkybėmis jis vertino griežtai. „Galima vadinti tai kvailyste arba ne pačiu išmintingiausiu sprendimu“, – pareiškė specialistas.
Didesnės palūkanos brangina skolinimąsi ir slopina vartojimą. Tačiau jos tiesiogiai nepadidina nei dujų tiekimo, nei elektros gamybos. Turintiems paskolą su kintamosiomis palūkanomis gali augti ir mėnesio įmokos.
Rugsėjo 10 dieną ECB nusprendė pakelti visas tris pagrindines palūkanų normas. Bankai už ECB laikomus indėlius gauna palūkanas – jos padidėjo nuo 2,25 iki 2,5 proc.
Pats ECB sako, kad ilgiau trunkantis energijos brangimas gali persiduoti kitoms kainoms. Bankas siekia, kad kainų augimas ilgainiui grįžtų prie 2 proc. per metus.
Forume pristatytoje „Swedbank“ prognozėje numatyta, kad ECB bankams už jų indėlius mokės 2,75 proc. palūkanų. Finansų rinkose tuo metu buvo tikimasi dar didesnių palūkanų – virš 3 proc. 2027 metais. Tačiau tai tik prognozės, o tolesnius sprendimus ECB dar turės priimti.
Kodėl dyzelinas brangsta labiau nei nafta?
Žalią naftą dar reikia perdirbti į benziną ar dyzeliną.
„Nafta pabrango, bet yra pigesnė negu buvo 2022 metais. Aišku, be naftos yra ir kiti energijos šaltiniai, kurie yra pabrangę ir kelia šiek tiek daugiau problemų. Turime naftos perdirbimo pajėgumų trūkumą visame pasaulyje.
Dėl to, pavyzdžiui, daugelis naftos produktų pabrango daug daugiau negu brango nafta“, – neslepė vyr. ekonomistas.
Degalinėje kainą sudaro ir akcizas – degalams taikomas mokestis, PVM, degalų atvežimo bei pardavimo išlaidos ir pardavėjo uždarbis.




