REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Antrus metus iš eilės Lietuvos valstybė patiria daugiau išlaidų nei gauna pajamų. Daugelis ekspertų sutaria, kad kasmet susidarantis deficitas ir toliau auganti valstybės skola trumpuoju laikotarpiu nelaikoma didele grėsme. Tačiau ilgesniu laikotarpiu tai gali sukelti rūpesčių, ypač jeigu pritrūktų pinigų užtikrinti svarbiausias valstybės paslaugas, augant kainoms atitinkamai didinti pensijas ir kitas išmokas.

Antrus metus iš eilės Lietuvos valstybė patiria daugiau išlaidų nei gauna pajamų. Daugelis ekspertų sutaria, kad kasmet susidarantis deficitas ir toliau auganti valstybės skola trumpuoju laikotarpiu nelaikoma didele grėsme. Tačiau ilgesniu laikotarpiu tai gali sukelti rūpesčių, ypač jeigu pritrūktų pinigų užtikrinti svarbiausias valstybės paslaugas, augant kainoms atitinkamai didinti pensijas ir kitas išmokas.

REKLAMA

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva per biudžetą perskirsto gana nedidelę bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį. Tad siekiant tvarių valstybės finansų būtina geriau rinkti mokesčius, išplėsti ir įvesti naujus mokesčius, kurie ekonomikai nedarytų žalos. Tą ne vienerius metus rekomenduoja įvairios tarptautinės organizacijos.

Pirmadienį apie galimus mokesčių pakeitimus prezidentas Gitanas Nausėda diskutavo su finansų ministre Gintare Skaiste, taip pat skirtingų frakcijų Seimo nariais.

REKLAMA
REKLAMA

Po susitikimo paaiškėjo, kad tiek Prezidentūra, tiek Vyriausybė, tiek skirtingų frakcijų Seimo nariai sutaria neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimui nuo kitų metų pradžios. Tiesa, kol kas neaišku, ar NPD padidinimas gauti daugiau pinigų į rankas leis visiems gyventojams ir tik gaunantiems mažas pajamas.

REKLAMA

Kada įsigalios pasikeitimai

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius spaudos konferencijoje pabrėžė, kad reikalingi sprendimai mokesčių teisingumui užtikrinti. Jis vylėsi, kad nuo kitų metų pradžios pavyks padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris leistų mažiausių pajamų gavėjams į rankas uždirbti daugiau.

Kiti mokesčių pakeitimai, pasak patarėjo, veikiausiai įsigalios nuo kitų metų vidurio ar net nuo 2023 m. pradžios.

„Dėl automobilių mokesčio, pasikartočiau, kad einant žaliojo kurso kryptimi, reikalingas ne tik mokesčio didinimas, bet ir tam tikros paskatos“, – sakė V. Augustinavičius.

REKLAMA
REKLAMA

Prieš kurį laiką Prezidentūra siūlė keisti NPD jau nuo šių metų liepos 1 d. Buvo siūlyta pakeisti ir formulę, pagal kurią NPD padidinimas daugiausia pinigų į rankas būtų užtikrinęs gaunantiems mažiausias pajamas. Tuo metu vidurinioji klasė būtų sumokėjusi daugiau mokesčių. Vis dėlto valdantieji tokio siūlymo vasaros pradžioje nepalaikė.

Finansų ministrė G. Skaistė priminė, kad mokesčių grupės darbas eina į darbą, rugsėjo pabaigoje turėtų būti paskutinis susitikimas, po kurio spalį Seimui bus pateiki kompleksiniai sprendimai dėl mokesčių pakeitimo – tarp jų ir NPD didinimo.

Ministrė pripažino, kad laikomasi krypties mažinti darbo pajamų apmokestinimą ir didinti taršos, turto mokesčius, kurie esą mažiau žalingi ekonomikai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žada, kad greitų sprendimų nebus

Pasak G. Skaistės, papildomų pajamų reikės norint įgyvendinti susitarimą dėl švietimo ateities, mat jame numatytas spartesnis mokytojų darbo užmokesčio pakeitimas.

Ji sakė, kad paskutiniame mokesčių grupės susitikime bus kalbama apie nelygybės mažinimą. Prie to prisidėtų neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas kartu su minimaliąja mėnesine alga.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė jaučiantis pareigą užtikrinti, kad jokie sprendimai nebus priimti skubos tvarka, nes mokesčių sistemoje stabilumas yra vertybė.

„Jokių greitų sprendimų nebus, jie bus tik gerai išdiskutavus“, – žadėjo komiteto pirmininkas.

REKLAMA

Jis teigė besilaikantis pozicijos, kad kokie pakeitimai bebūtų, niekam pajamos nemažės.

Socialdemokratų frakcijai atstovaujanti Rasa Budbergytė pripažino, kad susitikime sutarta dėl didesnio teisingumo  apmokestinant pajamas poreikio.

Pasak jos, ir opozicijos ir valdžios siekis yra teisingesnis pajamų apmokestinimas. Tai galėtų reikšti ir didesnius mokesčius kai kurių rūšių pajamoms.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2021 metų sausio–liepos mėnesių centrinės valdžios deficitas siekė 623,2  mln. eurų ir sudarė 1,2 proc. prognozuojamo šių metų BVP.

Centrinės valdžios balansas per pirmuosius septynis šių metų mėnesius buvo 1 207,9 mln. eurų geresnis nei 2020 metų tą patį laikotarpį, kai jis sudarė 1 831,1 mln. eurų deficitą.

Kažkada kažką kažkuris
Kažkada kažką kažkuris
Seimo šiūkšlyną reikia skubiai išrūšiuoti. Papuvusius į kompostą, kai kuriuos, dar kažkiek dirbančius, į antrines žaliavas perdirbimui, o tikrąsias šiūkšles į sąvartyną ilgam, tegul ten suįra ir sutrūnyja (vyriausybę ir visą ministrų kabinetą būtent ten).
''Antrus metus iš eilės Lietuvos valstybė patiria daugiau išlaidų nei gauna pajamų.''O kas dėk to kaltas???Taško mokėtojų pinigus į kairę ir dešinę ir jiems dzin, juk jie uždirba tūkstančius, ne kad vargšai pensininkai, pradirbę 40 ir daugiau metų, gauna vos apie 300.Perka vakcinas niekam nereikalingas, paskui pila lauk, testai, kaukės, visokiausios nesamonės, kurios nieko gero neduoda, apart žmonių nuskurdinimo, nebekalba kažkodėl apie vagonus, kurie ''išgaravo'', niekas nekalba, taip dingtų kokio seimūno vagonai prekių, kaip mat atsirastų, o čia dingo ir nėra žinių, o gal ir buvo seimūno, tik mes nežinom?Prisileido emigrantų 4000tkst., iš karto proto neužteko ministrei, kaip jų išvengti, tai dabar tegul ir išlaiko juos, kiekvienas turi mokėti už savo klaidas, bolotiravaisi, išsikėlei save, tai pateisink žmonių lūkesčius, ne į pamokas atėjai, reikėjo galvot, kur eini.
Didelius mokesčius įvesti tiems,kur orą gadina.Pvz. seime.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų