Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Planus plėsti būsto apmokestinimą lėmė ne tik noras padidinti šio mokesčio pajamas ir skirti jas savivaldai, bet ir įnešti daugiau stabilumo į būsto rinką, kur stebimas spartus kainų augimas, teigia finansų ministrė.

Planus plėsti būsto apmokestinimą lėmė ne tik noras padidinti šio mokesčio pajamas ir skirti jas savivaldai, bet ir įnešti daugiau stabilumo į būsto rinką, kur stebimas spartus kainų augimas, teigia finansų ministrė.

REKLAMA

„Tai yra vienas iš reguliacinių instrumentų, nes jeigu žmogus prisiperka nekilnojamojo turto ir jis jam visiškai nekainuoja, natūralu, kad tai tampa tiesiog patraukliu investavimo instrumentu. Žmogus  vietoj to, kad kauptų pensijų fonduose ar investuotų į akcijas ar į dar ką nors, tiesiog perka nekilnojamąjį turtą ir tikisi, kad ateityje iš jo teks gyventi“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė Gintarė Skaistė. 

Ji taip pat pabrėžė, kad platesnis būsto apmokestinimas mažins spekuliacines tendencijas rinkoje.

„Galbūt kai kurie žmonės spekuliuoja, nusipirkdami laukia, kol kainos pakils, ir tada turtą parduoda. Gaunasi toks spekuliacinis mechanizmas, kuriame nekilnojamojo turto mokestis tampa papildomais kaštais. Žmonės tada tiesiog gerai pagalvoja, ar verta nekilnojamąjį turtą laikyti, jei išties jo nenaudoja“, – aiškino G. Skaistė.

REKLAMA

Ministerija taip pat siūlo apmokestinti ir faktiškai nenaudojamą NT, kurio statyba nėra užbaigta. 

„Yra tokių statybų, kurios vyksta po 20-30 metų, stovi vaiduokliai miestų centruose ir nėra apmokestinami. Mano nuomone, tai nėra gerai, neskatina sukti to nekilnojamojo turto, jį valdyti ir ten kažką veikti“, – tvirtino G. Skaistė.

Gyventojų NT apmokestinimo pokyčiai svarstyti Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupėje trečiadienį. Ministerija yra pateikusi kelias galimas alternatyvas – dauguma jų susiję su lengvatomis pagrindiniam būstui. Jį būtų galima apmokestinti mažesniu tarifu, visiškai neapmokestinti arba taikyti neapmokestinamąjį dydį.

Kaip viena iš alternatyvų siūlomas ir dabartinio būsto apmokestinimo modelio tobulinimas. Dabar šis NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5-2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

REKLAMA
REKLAMA

Šiemet iš būsto apmokestinimo planuojama gauti 7 mln. eurų pajamų, mokestį turėtų mokėti 12,6 tūkst. asmenų. 

G. Skaistė: didinti pensijas ir viešojo sektoriaus algas leidžia ūkio augimas

Kitų metų biudžete numatoma sparčiau didinti pensijas, lėšas socialinei apsaugai bei viešojo sektoriaus darbuotojų algas, o lėšų tam bus gauta iš numatomo ekonomikos augimo, teigia finansų ministrė.

„Augimas (biudžeto išlaidų – BNS) turbūt bus matomas daugelyje sričių dėl ekonomikos augimo, tačiau tokie išskirtiniai ir daugiau dėmesio sulaukę dalykai yra pensijų augimas, vienišų asmenų pensijos įvedimas, lėšos socialiniai apsaugai, taip pat spartesnis nei ekonomikos augimas šiek tiek darbo užmokesčio didinimas viešojo sektoriaus darbuotojams“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė Gintarė Skaistė.

„Bus didinamas ir bazinis dydis, ir minimalieji koeficientai, taip pat atlyginimai mokytojams ir medikams“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, papildomo dėmesio ir toliau reikalauja ekstremali situacija ir jos valdymas.

„Pandemijos situacija turbūt dalinai tęsis dar kitais metais, vakcinavimo procesai, testavimas. Taip pat ekstremali situacija, susijusi su migrantais, – tai yra ir sienos statyba, ir pačių migrantų išlaikymas –  kitais metais tai taip pat turėtų atsispindėti biudžete“, – tvirtino G. Skaistė.

REKLAMA
REKLAMA

Jos teigimu, būtent dėl besitęsiančių ekstremalių situacijų kitąmet viešųjų finansų deficitas bus didesnis nei anksčiau planuoti 3,5 proc.  bendrojo vidaus produkto (BVP) – jis gali siekti 4,2 procento. 

„Planas pirminis buvo tiesiog apsistoti su 3,5 proc. deficitu, ties tomis išlaidomis, kurios yra natūralios ir kiekvienais metais būna biudžete. Tai darbo užmokesčio augimas, pensijos, kiti panašūs dalykai. Tuo tarpu perviršis, kurį planuojame – apie 4,2 proc., yra susijęs su grynai ekstremaliųjų situacijų suvaldymu, kas yra vienkartiniai dalykai, nėra tęstiniai ir ilgalaikiai įsipareigojimai“, – aiškino ministrė.

Pasak jos, 2022 metais vis dar galios europinė išimtis dėl fiskalinės drausmės taisyklių, todėl pareigos greitai ir sparčiai uždaryti per pandemiją išaugusį deficitą nėra.

„Esame susidarę tokį palaipsnį išėjimo iš krizės planą ir tą deficitą tikrai mažinsime ne per vienerius metus. (...) Todėl tokio spaudimo kitąmet sutilpti būtinai į tuos 3,5 proc. nėra didelės prasmės“, – sakė G. Skaistė.

REKLAMA
REKLAMA

Ji pakartojo, kad esminių mokesčių pasikeitimų kitų metų biudžete nebus, todėl papildomas išlaidas ketinama finansuoti iš ekonomikos augimo.

G. Skaistė pranešė, kad penktadienį Finansų ministerija paskelbs atnaujintas ekonomines prognozes – pagal jas numatomas spartus vidutinio darbo užmokesčio ir investicijų augimas.

„Tiesiog dabar yra pakankamai palanki situacija didinti tuos taškus, apie kuriuos kalbėjau“, – teigė G. Skaistė.

Ji pakartojo, kad Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupės rezultatai paaiškės spalio pradžioje, įstatymų pakeitimus tikimasi priimti Seimo rudens sesijoje, tačiau dauguma jų galėtų įsigalioti nuo 2023 metų sausio.

Vyriausybei kitų metų biudžeto projektas paprastai yra pateikiamas ir svarstomas spalio pradžioje, to paties mėnesio viduryje jis turi būti pateiktas Seimui. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų