Spalio 29 d. Lietuvos verslo forume advokatas Tomas Bagdanskis pristatė darbo ginčų tendencijas ir aptarė, dėl kokių priežasčių įmonės atsiduria Darbo ginčų komisijoje ar teisme.
Anot advokato, darbuotojai vis dažniau gina savo teises. Ginčų kyla ne tik dėl neišmokėtų atlyginimų ar neteisėto atleidimo iš darbo, bet ir dėl per didelio darbo krūvio, patiriamo streso, asmens duomenų apsaugos bei atlyginimų skirtumų.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, per pirmą 2026 metų pusmetį darbo ginčų komisijos gavo 5 142 prašymus. Tai 17 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Nuo 2027 metų – daugiau informacijos apie atlyginimus
Nuo 2027 metų sausio įsigalios nauji atlyginimų skaidrumo reikalavimai. Darbdaviai „Sodrai“ turės teikti daugiau duomenų apie darbuotojų atlyginimus ir darbo laiką.
„Sodra“ paaiškino, kad šie duomenys bus naudojami apskaičiuoti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus.
Vidutinis vyrų ir moterų valandinis darbo užmokestis įmonėse, kuriose dirba bent aštuoni darbuotojai (iš jų bent po keturis vyrus ir moteris) bus skelbiamas viešai.
Taip pat bus skelbiama, kiek skiriasi vyrų ir moterų atlyginimai, priedai bei premijos. Gyventojai galės matyti ir tai, kaip abi lytys pasiskirsto tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių darbuotojų.
Pirmuosius viešus rodiklius, apskaičiuotus pagal 2027 metų sausio duomenis, „Sodra“ planuoja paskelbti iki kovo 10 d.
Viešai bus skelbiami tik bendri įmonės atlyginimų duomenys, todėl kiek tiksliai uždirba konkretus darbuotojas, viešai sužinoti nepavyks. Išsamesnę informaciją apie atlyginimų skirtumus tarp darbuotojų grupių savo „Sodros“ paskyrose galės matyti darbdaviai.
„Sodra“ patikslino, kad darbuotojams šių duomenų tiesiogiai neteiks. Dėl informacijos apie atlyginimų skirtumus jie galės kreiptis į darbdavį, VDI arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Prognozuoja daugiau ginčų dėl atlyginimų
T. Bagdanskio vertinimu, didesnis atlyginimų skaidrumas gali paskatinti darbuotojus dažniau kelti klausimus dėl skirtingo užmokesčio.
„Didžiausios problemos kyla ne tada, kai kitoje įmonėje alga skiriasi 1000 eurų, o kai kaimyninis kolega toje pačioje įmonėje uždirba 50 eurų daugiau“, – pastebėjo advokatas.
Darbdaviams gali tekti aiškiau pagrįsti, kodėl panašias pareigas einantys darbuotojai gauna skirtingą atlyginimą.
Darbuotojų vertinimo kriterijai bus taip pat svarbūs. Pasak advokato, atlyginimų skirtumus gali padėti pagrįsti objektyvus darbuotojų gebėjimų, atsakomybės ir darbo rezultatų vertinimas.
Ginčų gali kilti ir dėl papildomų naudų, pavyzdžiui, kai vieniems darbuotojams apmokamas automobilio stovėjimas ar viešojo transporto bilietai, o kitiems tokios galimybės nesuteikiamos, nes jiems šių paslaugų tiesiog neprireikia.
T. Bagdanskio aiškinimu, jeigu įmonė neturi aiškių taisyklių ir negali pagrįsti tokio skirtumo, ginčas gali kilti dėl diskriminacijos.
Daugiau dėmesio darbuotojų savijautai ir darbo krūviui
Kitos advokato aptartos rizikos nėra nauji 2027 metų reikalavimai. Dėl jų darbo ginčai gali kilti jau dabar, tačiau, pasak T. Bagdanskio, šios temos tampa vis aktualesnės.
Viena jų yra darbuotojų psichinė sveikata ir darbo krūvis.
Advokatas prisiminė bylą, kurioje buvo vertinama darbuotojų psichosocialinė rizika. Tyrimas parodė, kad 70 proc. darbuotojų jautėsi išsekę.
Jo aiškinimu, darbdaviui gali kilti teisinė atsakomybė, jeigu jis žino apie darbuotojų patiriamą įtampą, tačiau nesiima priemonių gerinti situacijos.
Problemų gali sukelti ir vadovų bendravimas su darbuotojais. Įžeidžiantys žodžiai ar su amžiumi susiję kreipiniai, gali tapti įrodymais ginčuose dėl psichologinio smurto ar diskriminacijos.
Pirmą 2026 metų pusmetį skundų dėl psichologinio smurto buvo gauta beveik dvigubai daugiau nei prieš metus, rodo VDI duomenys.
Ar darbdavys gali slapta stebėti darbuotojus darbo vietoje?
Darbdaviams svarbu laikytis darbuotojų privatumo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Kitaip net ir įmonės pinigus pasisavinę darbuotojai galiausiai gali prisiteisti žalos atlyginimą.
T. Bagdanskis pateikė Ispanijoje nagrinėtos bylos pavyzdį. Pinigus vogusios kasininkės buvo įpareigotos atlyginti įmonei padarytą žalą, tačiau pačios prisiteisė neturtinės žalos atlyginimą, nes darbdavys jas slapta stebėjo.
Darbdaviams rizikų kelia ir darbuotojų slapta įrašomi pokalbiai su vadovais.
„Darbuotojai ateina į pokalbius ir įrašinėja juos iš anksto, net nežinodami, ar bus atleisti“, – pasakojo advokatas.
Tokie įrašai vėliau gali būti panaudoti kaip įrodymai darbo ginčuose.
Dar viena rizika yra dirbtinio intelekto naudojimas (DI). Anot T. Bagdanskio, jeigu įmonė kandidatų gyvenimo aprašymus vertina pasitelkdama DI, algoritmas gali diskriminuoti kandidatus, pavyzdžiui, dėl jų amžiaus ar lyties.
Darbuotojų naudai priteista daugiau kaip 8 mln. eurų
VDI duomenimis, apie 95 proc. pirmą 2026 metų pusmetį išnagrinėtų prašymų pateikė darbuotojai.
Dažniausiai ginčytasi dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų. Tokie reikalavimai sudarė apie 71 proc. visų nagrinėtų reikalavimų. Antroje vietoje buvo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
Per pusmetį darbuotojų naudai priteista apie 8,52 mln. eurų, o darbdavių naudai – apie 40 tūkst. eurų.
Apie 31 proc. reikalavimų buvo patenkinti visiškai arba iš dalies, o maždaug ketvirtadalis išspręsti taikos sutartimi.
T. Bagdanskis prognozuoja, kad artimiausiais metais darbdaviams teks dar dažniau susidurti su VDI ir darbo ginčų komisijomis.
