• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nekvalifikuoti ar ilgai darbo nerandantys gyventojai, kuriems yra sunku integruotis į darbo rinką, dažnai keičia darbovietes ir didžiąją laiko dalį gyvena iš išmokų. Vis tik tam yra paskatinimas – tokius asmenis įdarbinę darbdaviai gauna pinigų, o darbuotojai negali išeiti, kitaip praras nedarbo išmokas ir neturės iš ko gyventi.

Nekvalifikuoti ar ilgai darbo nerandantys gyventojai, kuriems yra sunku integruotis į darbo rinką, dažnai keičia darbovietes ir didžiąją laiko dalį gyvena iš išmokų. Vis tik tam yra paskatinimas – tokius asmenis įdarbinę darbdaviai gauna pinigų, o darbuotojai negali išeiti, kitaip praras nedarbo išmokas ir neturės iš ko gyventi.

REKLAMA

Viena moteris socialinio tinklo grupėje anonimiškai papasakojo, kad Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravusi beveik 5 mėnesius.

„Susiradau darbą ir Užimtumo tarnyba darbovietei moka subsidijas už mane. Tai dabar 6 mėn. negalėsiu išeiti savo noru. Jei išeisiu, turėsiu sumokėti pati tą subsidijos sumą.

Jeigu pati darbovietė atleis mane, kas tada? Jau dabar matau, kad bus problemų su ta darboviete ir tikrai ilgai netempsiu. Ar išvis turiu galimybę išeiti iš darbo savo noru, kad toliau galėčiau gauti bedarbio išmoką?“ – teiravosi darbuotoja.

REKLAMA
REKLAMA

Kam reikalingas įdarbinimas subsidijuojant?

Remiantis informacija Užimtumo tarnybos svetainėje, darbdaviams, įdarbinusiems tarnybos siūlytus asmenis, yra mokama subsidija darbo užmokesčiui, t. y. jie atgauna dalį darbuotojui mokamo atlyginimo.

REKLAMA

Taigi įdarbinimo subsidijuojant priemonė padeda darbdaviams rasti tinkamą darbuotoją, užpildyti trūkstamas darbo vietas ir dar už tai gauti pinigus.

Taip pat tai – ir pagalba darbuotojams, nes subsidijų paskatinti darbdaviai įdarbina socialiai pažeidžiamus, nekvalifikuotus darbuotojus, ilgalaikius bedarbius, kurių be šio paskatinimo galbūt net neįdarbintų.

O taip yra prisidedama prie užimtumo didinimo, sunkiai darbą randančių asmenų integracijos į darbo rinką. Tad laimi abi pusės.

REKLAMA
REKLAMA

Kas gali dalyvauti?

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė aiškino, kad įdarbinimo subsidijuojant priemonėje gali dalyvauti asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu.

Ji nurodė, kad prioritetas yra skiriamas vidutinių arba ribotų įsidarbinimo galimybių darbo ieškantiems asmenims, turintiems du ir daugiau darbo rinkoje papildomo rėmimo požymius, numatytus Užimtumo įstatyme. 

Taip pat pirmumas yra teikiamas niekada priemonėse nedalyvavusiam ar ilgesnį laiką Užimtumo tarnyboje registruotam gyventojui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Darbdaviai taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pvz.: jie negali turėti įsiskolinimų, sankcijų, baudų, negali būti likviduojami, bankrutuojantys ir kt.

„Darbdaviui pateikus paraišką dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo, Užimtumo tarnyba įvertina, ar yra registruotų darbo ieškančių asmenų, kurių turima kvalifikacija ar kompetencija atitinka darbdavio nurodytus reikalavimus“, – komentavo atstovė.

Kas gresia išėjus iš darbo?

Aptardama minėtą atvejį M. Jankauskienė pabrėžė, kad subsidija darbo užmokesčiui yra skiriama ir mokama darbdaviui, todėl darbuotojui jokiu atveju subsidijų Užimtumo tarnybai grąžinti nereikia.

REKLAMA

Vis tik darbuotojas, subsidijos mokėjimo laikotarpiu išėjęs iš darbo savo noru, t. y. nutraukęs dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje be svarbių priežasčių, netenka bedarbio statuso 6 mėnesiams, o tuo pačiu ir bedarbiui mokamos išmokos.

Nebent įdarbinimo subsidijuojant priemonė yra taikoma neterminuotai – tuomet ši nuobauda yra netaikoma.

Be to, įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dalyvavę asmenys, išskyrus išimtis, pakartotinai dalyvauti priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės dalyvavimo šioje priemonėje dienos.

REKLAMA

Vis tik, jei darbuotojas iš darbo išeina dėl svarbios priežasties – ligos, karo prievolės, įstatymo pareigų vykdymo ar darbdaviui pripažinus, kad išbandymo rezultatai nėra patenkinami – bedarbio statusas iš darbuotojo nėra atimamas, aiškino Užimtumo tarnybos atstovė.

Paklausus, ar darbuotojas galėtų susitarti su darbdaviu, kad jis jį atleistų per bandomąjį laikotarpį ir darbuotojas neprarastų bedarbio statuso, pašnekovė atsakė, kad darbdavio ir darbuotojo susitarimai yra jų reikalas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kada tokį darbuotoją gali atleisti darbdavys?

Pasak M. Jankauskienės, darbdaviai, įgyvendinantys įdarbinimo subsidijuojant priemonę ir per 6 mėnesius atleidę iš darbo bent vieną Užimtumo tarnybos siųstą asmenį, pakartotinai dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti nurodytą subsidiją.

Ji įvardijo, kad šis draudimas 12 mėn. dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje darbdaviui nėra taikomas, kai darbuotojai yra atleidžiami:

REKLAMA
  • šalims susitarus dėl išbandymo;
  • darbuotojo iniciatyva;
  • dėl darbuotojo kaltės;
  • nesant darbo sutarties šalių valios;
  • asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį;
  • darbuotojui mirus.

Už ką, kiek laiko ir kokios subsidijos mokamos?

Pasak Užimtumo tarnybos, 75 proc. apskaičiuotų lėšų darbdavys atgauna, kai:

  • neterminuotai įdarbina bedarbius, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia ir kuriems yra nustatytas iki 25 proc. dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – iki 25 proc. darbingumo lygis) arba sunkaus neįgalumo lygis;
  • iki 36 mėn. įdarbina asmenis, kuriems yra suteiktas pabėgėlio statusas;
  • iki 36 mėn. įdarbina asmenis, kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga;
  • iki 36 mėn. įdarbina asmenis, turinčius teisę gauti laikinąją apsaugą iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo.

60 proc. apskaičiuotų lėšų darbdavys atgauna, kai:

REKLAMA
  • iki 36 mėn. įdarbina bedarbius, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia ir kuriems yra nustatytas 30–40 proc. dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 proc. darbingumo lygis) arba vidutinio neįgalumo lygis.

50 proc. apskaičiuotų lėšų darbdavys atgauna, kai iki 6 mėn. įdarbina:

  • bedarbius, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia ir kuriems yra nustatytas 45–55 proc. dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 proc. darbingumo lygis) arba lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis);
  • nekvalifikuotus bedarbius, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka; taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka;
  • ilgalaikius bedarbius iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė – ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikius bedarbius nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė – ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos;
  • vyresnius kaip 45 metų bedarbius;
  • asmenis, turinčius teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą;
  • bedarbius iki 29 metų;
  • pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedančius bedarbius;
  • nėščias moteris, vaiko motiną (įmotę) arba tėvą (įtėvį), vaiko globėją, rūpintoją ir asmenis, faktiškai auginančius vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenis, prižiūrinčius šeimos narius su negalia, kuriems Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūros sprendimu yra nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
  • grįžusius iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;
  • priklausomus nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigusius psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 153 tūkst. bedarbių.

Viskas sukurta ne padėt žmogui, bet jį pasmaugt. Darbdaviai daro ką nori ten kontrolės iš valstybės pusės nėra, jis gali krauti darbą, neišleisti atostogų, tave laikyti vergų, naudoti psihologinį mibingą, o jei tu skųstis pabandysi tada patikėk kaip užsises... Dar atleis su įrašu ir t.t. Visi bijo, nenori, dreba, verkia... O valstybė vietoj to, kad padėti, kad tokių blogų darbdavių neliktų, kaip tik jiems sukuria palankias sąlygas... Jūs darykite ką norit su žmonėmis...
Yra darboviečių kuriose vyksta nuolatinė darbuotojų kaita, bet valstybė -darbo inspekcija nemato, nesusimąsto, jiems neįdomu... Abejoju, kad visada ten isidarba tinginiai... Reiktų inspekcijoms kištis, patikrinimus daryti kas vyksta... Bet argi čia kam įdomu... Niekam, niekam ir visiškai niekam... Čia gi Lietuva...
Darbdaviai ir jų samdyti "vadovai" jaučiasi visagaliais, dažnai tyčiojasi iš darbuotojų, po DK pakeitimų 2018 m. išvis sąlygks darbuotojui stipriai suprastėjo. Darbdavių atstovai / lobistai ištisai verkia kad LT gerai būti darbuotoju: tipo algos ištisai kyla, daug atostogų ir pan. O realiai tai yra melas.
Iš kur nebus bedarbių, kad tie kurie nevergai ir nedirba, nes ateini dirbti tai prie to darbo dar 100 papildomų ir dar pasakymas vadovo -nespejat tai kodėl visi laiku namo išeinant?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų