• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nutraukus darbo sutartį tiek darbuotojo, tiek darbdavio iniciatyva, paprastai kažkiek dienų dar tenka atidirbti. Vis tik atsiranda gudručių, kurie į paskutinę darbo dieną numoja ranka ir darbovietėje visai nepasirodo. Tačiau toks poelgis gali brangiai atsirūgti.

Nutraukus darbo sutartį tiek darbuotojo, tiek darbdavio iniciatyva, paprastai kažkiek dienų dar tenka atidirbti. Vis tik atsiranda gudručių, kurie į paskutinę darbo dieną numoja ranka ir darbovietėje visai nepasirodo. Tačiau toks poelgis gali brangiai atsirūgti.

REKLAMA

Specialistai įspėjo, kad dėl to darbuotojas gali netekti ne tik dalies atlyginimo, bet ir išeitinės išmokos.

Ji, kaip žinia, siekia pusę darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (jei buvo dirbama iki 1 metų) arba 2 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžius (jei buvo dirbama daugiau nei 1 metus).

Be viso to, dėl pravaikštos darbuotojas gali netekti nedarbo išmokos, o kai kuriais atvejais darbdavys dar gali pareikalauti ir žalos atlyginimo.

Nenuėjo į darbą ir išsigando pasekmių

Skaitytojas Tadas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad po beveik metų darbo vienoje įmonėje darbdavys draugiškai paprašė jo išeiti.

REKLAMA
REKLAMA

„Atleido bendru sutarimu, turėjau atidirbti paskutinę savaitę. Paskutinė darbo diena buvo pirmadienį, bet į darbą nenuėjau. Vis tiek jau ten dirbti nebereikės, kažkaip pritrūko motyvacijos ir noro.

REKLAMA

Bet dabar prigąsdino, kad galiu sulaukti rimtų problemų. Ar tikrai taip yra? Gali jie man nemokėti už tą paskutinę dieną ir tiek. O ar kas nors dar gali būti?“ – teiravosi skaitytojas.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, jeigu Darbo kodekse (DK) ar kituose įstatymuose yra nustatytas įspėjimo terminas, darbuotojas įspėjimo termino laikotarpiu privalo atlikti savo darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu, laikytis darbdavio nustatytų taisyklių ir darbo tvarkos.

Ir tai, pasak VDI, nepriklauso nuo to, kieno iniciatyva yra nutraukiama darbo sutartis, t. y. paties darbuotojo ar darbdavio.

REKLAMA
REKLAMA

Išimtis taikoma tik tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva. Tuomet įspėjimo terminą galima trumpinti arba jo netaikyti, bet tik tuo atveju, jeigu sutinka darbdavys.

O, jeigu darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, darbuotojas ir darbdavys susitaria, nuo kada pasibaigia darbo santykiai, atitinkamai darbuotojas iki sutartos darbo santykių pabaigos privalo atlikti savo darbo funkciją, teigė inspekcija.

Darbdavys gali reikalauti žalos atlyginimo

VDI nurodė, kad neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties yra laikomas šiurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu, dėl kurio darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Taigi, jeigu įspėjimo termino laikotarpiu darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbą, darbdavys gali atitinkamai tai žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir už šį laikotarpį darbuotojui nemokėti darbo užmokesčio. Taip pat nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos.“

O, jeigu darbuotojas tokiu darbo pareigų pažeidimu darbdaviui dar padaro turtinę ir neturtinę žalą, pasak inspekcijos, darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo atlyginti padarytą žalą.

„VDI specialistai teikdami konsultacijas sulaukia įvairių klausimų dėl darbo įstatymų vykdymo, įskaitant ir klausimus minima tema.

REKLAMA

Taigi, objektyvu teigti, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojai įspėjimo termino laikotarpiu neatvyksta į darbą be pateisinamos priežasties, tačiau nėra galimybės tiksliai įvertinti, kiek dažni yra tokie atvejai“, – komentavo inspekcija.

Galite likti ir be darbo, ir be išmokų

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė nurodė, kad dažniausiai tas atvejis, kai reikia atidirbti tam tikrą dienų skaičių, atsitinka tada, kai darbuotojas iš darbo išeina savo noru.

Tuomet darbdavys turi galimybę pareikalauti darbuotojo iki 20 darbo dienų atidirbti, kad spėtų jam rasti pamainą.

„Kai darbuotojas nori išeiti, jis pradeda derybas su darbdaviu, kada bus paskutinė darbo diena. Tai gali būti ir 2 dienos, ir savaitė, kartais ir visos 20 darbo dienų. 

REKLAMA

Ir, jeigu jie susitaria dėl tos paskutinės darbo dienos, tai darbuotojas turi pareigą iki jos ir atidirbti. O darbdavys turi pareigą paskutinę darbo dieną visiškai atsiskaityti su darbuotoju, kas liečia visus finansinius klausimus: atlyginimai, bonusai, neišnaudotos atostogos ir pan.“ – dėstė pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad, darbuotojui sugalvojus neatvykti į darbą, darbdaviui atsiranda galimybė įrašyti pravaikštą, t. y. už tas dienas darbuotojui nebus sumokėta.

Vis tik, anot I. Ruginienės, yra ir blogesnis scenarijus – jei darbuotojas neateina į darbą visą dieną be svarbios priežasties, darbdavys jį gali atleisti dėl šiurkštaus pažeidimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokiu atveju, registruojantis Užimtumo tarnyboje, darbuotojas rizikuoja netekti teisės į nedarbo išmokas, o tai reiškia, kad būdamas darbo biržoje jis negaus jokių pajamų, kol neras kito darbo.

„Tad tikrai siūlau nepiktnaudžiauti, o stengtis susitarti su darbdaviu tinkamą atleidimo datą ir iki jos jau savo įsipareigojimų laikytis. Lygiai taip pat kviečiu elgtis ir darbdavius.

Savo praktikoje mes dažniau susiduriam su atvejais, kai darbdaviai paskutinę darbo dieną pamiršta ar vengia atsiskaityti su darbuotoju. Už tokį neatsakingą elgesį jiems irgi yra numatytos sankcijos“, – komentavo LPSK pirmininkė.

Apie tokį elgesį gali sužinoti kiti darbdaviai

Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas neslėpė, kad keletą kartų teko girdėti atvejų, kuomet darbuotojai paskutinėmis dienomis tiesiog nepasirodė darbo vietoje.

REKLAMA

Anot D. Arlausko, tai yra neatsakingumas, nepagarba ir amoralus darbuotojo elgesys.

Pašnekovo nuomone, jei žmogus turi tokį požiūrį, tai ir kitame darbe jis elgsis panašiai, o tokio darbuotojo patikimumas tampa labai menkas.

Darbdavių konfederacijos atstovo vertinimu, kiekvienas žmogus vadovaujasi tam tikromis vertybėmis ir neturėtų taip elgtis, nes paveda ne tik darbdavį, bet ir kolegas.

„Darbuotojai, matyt, nežino, kad mes, darbdaviai, visada susirenkam informaciją apie juos. Ypač kai kurioms pozicijoms atsakingumas yra labai svarbus dalykas. Ir aš visada praneščiau apie tokį darbuotoją, jeigu jis leistų sau taip pasielgti ir vieną ar paskutines 2 dienas neateitų į darbą.

Nes ir kitose pozicijose jis taip darys, kadangi čia jau yra charakterio bruožai. Tada jau parašyk prašymą, kad aš neateisiu, bet sumokėkit man mažiau, ir tada – viskas tvarkoje. Bet, kai jis nori gauti pinigus ir nenori atidirbti, tai – sukčiavimas“, – dėstė D. Arlauskas. 

Profsajungu lydere nezinanti LR istatymu- daugka pasako apie "profsajungu" prifesionaluma. Pagal LR darbo kodeksa reikia ispeti pries 20 kalendoriniu dienu,o ne atidirbinet...ir dar 20darbo dienu.... Kalendorines ir darbo dienos- skirtingi terminai. Su tokiais jos istatymu iskraipymais matos kad ji atstovauja tik darbdavius.
Tai kaip kitaip, tik Lietuvoje žmogų kaip vergą gali išnaudoti, ar jis patiria stresą, ar mobingą, ar neadekvatų darbo krūvį, kuris neretai sugadina žmogaus sveikatą, o į tai niekas nereaguoja - juk čia Niekam neįdomu! O kur atostogos, kurių darbuotojas negali pasimti kada panorėjas, nes darbdaviui visada nepalanku išleisti nes yra daug darbo. Visais atvejais nukenčia žmogus ardamas pas gobšų darbdavį, o mūsu įstatymai visi nukreipti prieš žmogų... Kur teisybė?
kvailį ir [bažnyčioje] muša
kvailį ir [bažnyčioje] muša
jei reikia atidirbti savaitę, tai juk tą savaitę galima pasiimti atostogas arba "susirgti". B**c lituviai kvailiai JŪS - nemąstote. Pas anglosus tai įprasta praktika.

Aprašytoje situacijoje apskritai - "humoras". Darbdavys paprašė išeiti ir buvo susitarta ... . Tai kadangi iniciatorius darbdavys, tai ir reikalaujate: išmokos, visų atostogų ir jokių atidirbimų.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų