Nors turizmo statistika džiugina, Lietuvos ekonomikai praėjusi vasara ir artėjantis ruduo – nerimo metas.
Nerami vasara
„DnB Nord“ finansų analitiko Rimanto Rudzkio teigimu, ši vasara Lietuvos ekonomikai buvo neįprasta.
„Paprastai teigiama, kad vasara yra atsipalaidavimo ir atostogų metas, todėl ir ekonomikoje vyrauja šioks toks štilis. Tačiau šiais metais vasara ekonomistams ir politikams sukėlė daug neramių minčių“, – Lietuvos radijui sakė R. Rudzkis.
„Jau senokai buvo kalbama, kad Lietuvos ekonomiką kankina neramūs ir sunkūs laikai. Šią vasarą pagaliau ir statistikoje pradėjo ryškėti pirmieji požymiai, kad įžengėme į gerokai sunkesnius laikus.
Tą pajuto ir gyventojai – išaugo ne tik kainos, tačiau padidėjo ir bedarbių skaičius. Tai tikrai nerimą keliantis ženklas. Valdžios atstovams turėtų būti nesmagu ir dėl to, kad sunkiai sekasi rinkti biudžetą – liepos mėnesį surinkta mažiau lėšų nei planuota.
„Sodra“ po daug metų pertraukos turi didelį deficitą ir, matyt, taip užbaigs metus. Tai pirmas toks atvejis per keletą pastarųjų metų.
Ne kokios nuotaikos ir bankuose, finansų rinkose. Žmonės ir verslas mažiau skolinasi, nes mažėja lūkesčiai. Mažėja sandorių nekilnojamojo turto rinkose, statybininkai priversti uždaryti įmones“, – teigė R. Rudzkis.
Tačiau, pasak pašnekovo, esama ir pozityvių ženklų: neblogai sekasi kai kurių sričių eksportuotojams, gerokai pagausėjo turistų, iš kurių pelnosi viešbučiai ir restoranai.
Žinant, kad kitais metais Vilnius bus Europos kultūros sostinė, galima tikėtis, kad turistų antplūdis bus dar gerokai didesnis.
Tačiau kalbėdamas apie artėjantį rudenį, finansų analitikas teigė gerų naujienų neturįs.
„Tikrai manau, kad teks susiveržti diržus ir paprastiems žmonėms. Euforijos metu gyvenome kiek atsipalaidavę, ne pagal ekonomikos lygį ir turimus išteklius, tačiau tie laikai – jau praeityje. Reikia stabilizuoti padėtį“, – teigė R. Rudzkis.
Turistų gausėja
Tuo metu Valstybinio turizmo departamento Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėja Rima Jakytė pasakojo, kad turizmo sektoriuje padėtis tikrai nėra bloga, nors taip pat esama tam tikrų pokyčių.
Turizmo departamento prognozėmis, per tris pirmuosius šių metų ketvirčius Lietuvą turėtų aplankyti apie 750 tūkst. turistų, t.y. 8 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.
Išskirtinis buvo pirmasis šių metų ketvirtis – pirmą kartą tiek daug lietuvių vyko ilsėtis į kitus kraštus per turizmo kelionių organizatorius – 35 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Daugiausia lietuviai rinkosi poilsį Egipte
„Tačiau didėjimas antrame ir trečiame ketvirčiuose nėra toks didelis, nes bendra ekonominė situacija paveikė ir Lietuvos gyventojų galimybes keliauti bei turizmą. Žmonės, matyt, pradėjo galvoti apie tai, kaip turės išgyventi žiemą“, – Lietuvos radijui sakė R. Jakytė.
Daugiausia turistų į Lietuvą atvyksta iš Lenkijos, Vokietijos, Rusijos ir Latvijos. Tačiau keičiasi kurortų, kuriuose apsistoja užsieniečiai, prioritetai. Po pirmojo ketvirčio pastebimas tik nedidelis užsienio turistų prieaugis Druskininkuose.
Populiariausia tarp užsieniečių – Neringa
R. Jakytės manymu, Neringos populiarumą galėjo paskatinti ir geri atsiliepimai apie Kuršių nerijos paplūdimius Didžiosios Britanijos spaudoje.
Birštone per pirmąjį pusmetį turistų skaičius išaugo daugiau nei 55 proc. Tačiau Palangoje pirmą pusmetį sulaukta 9 proc. mažiau lankytojų.
Populiariausias miestas tarp užsienio turistų išlieka Vilnius: remiantis apgyvendinimo įstaigų duomenimis, čia apsistoja 60 proc. visų į Lietuvą atvykstančių turistų.
Lankomiausias objektas – Trakų pilis
R. Jakytė taip pat pastebėjo, kad pabrangus vizoms į Lietuvą, apie 30 proc. sumažėjo turistų iš Baltarusijos skaičius. Pasak jos, tai kenkia ir šalies ekonomikai, kadangi baltarusiai dažnai atvykdavo į Vilnių apsipirkti.
„Buvo paskaičiuota, kad į Lietuvą atvykstantys Baltarusijos piliečiai čia išleisdavo vidutiniškai 1 tūkst. 200 Lt“, – sakė R. Jakytė.
Oras – „vasariškai margas“
Klimatologės Audronės Galvonaitės teigimu, šios vasaros orai Lietuvoje – „vasariškai margi“. Tačiau klimatologė pastebėjo, kad Lietuvoje orai buvo dėkingesni nei kaimyninėse valstybėse, nukentėjusiose nuo potvynių.
„Tai buvo gana tipiška vasara. Birželis – lietuviškas, šiek tiek šiltesnė nei įprastai buvo liepa“, – sakė A. Galvonaitė.
Pasako jos, lietus šią vasarą Lietuvoje pasiskirstė nevienodai – nuo sausros kentėjo rytiniai rajonai, o debesys dažniau aptraukdavo pajūrį ir Žemaitiją.
„Nebuvo nei per šilta, nei per šalta. Tiesa, šaltesnės nei įprasta buvo naktys, tačiau jos nebuvo tokios jau šaltos, kad vasara nebūtume galėję pasidžiaugti“, – pasakojo A. Galvonaitė.
