Pernai prasidėjęs judėjimas „Okupuokime Volstritą“ kovoja su korporacijų kapitalizmu, kuriame valdžia (o su ja ir turtas) sutelkiama į mažas rankas. „Okupantai“ trokšta verslo, kuris būtų demokratiškesnis ir socialiai teisingesnis. Tačiau dar prieš atsirandant judėjimams „Okupuokime“ kilo susidomėjimas kooperatyvais.
Kooperatyvai nuo seno sparčiai populiarėja trečio pasaulio valstybėse, kur jų dėka smulkūs ūkininkai gali išnaudoti masto ekonomikos teikiamą naudą. Bet per nuosmukį kooperatinis verslas patraukė ir išsivysčiusias Vakarų valstybes, kurios paprastai šį modelį laiko atgyvena. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje pastarosios recesijos metu kooperatyvų sektorius išaugo 20 proc., o Šveicarijoje kredito unijų ir kooperatinių bankų narių skaičius 2008 m. padidėjo 7,3 proc.
Socialinė atsakomybė
Tokią kooperatyvinių bankų ir unijų sėkmę galima paaiškinti didžiausiu visų kooperatyvų pranašumu ir pagrindiniu jų bruožu – socialine atsakomybe. Kooperatyvų tikslas yra ne uždirbti kuo daugiau pelno, bet tarpininkauti tarp savo narių ir padėti jiems pasiskirstyti naudą, o kooperatyvą valdyti demokratiniais principais, tai yra vienam nariui tenka vienas balsas sprendžiant valdymo klausimus. Verslas, kuris priklauso nariams, mažiau linkęs manipuliuoti kainomis ar apgaudinėti klientus.
Pavyzdžiui, kredito unijos ima indėlius iš tų narių, kurie turi pinigų, ir skolina tiems, kurie pinigų neturi. Kadangi unijos nesiekia kuo didesnio pelno ir jaučia atsakomybę savo nariams, jos mažiau linkusios teikti rizikingas būsto paskolas, kurios lėmė kai kurių JAV bankų žlugimą 2007–2008 metais.
Kooperatyvai sugebėjo įrodyti esantys atsparūs krizėms. Trijų šimtų didžiausių pasaulio kooperatyvų pajamos 2010 m. išaugo iki beveik 2 trln. JAV dolerių, nuo 1,6 trln. JAV dolerių 2008 metais. Tais pačiais metais Nyderlandų kooperatinis bankas „Rabobank“ išsikovojo 42 proc. šalies paskolų rinkos, o jo vietinių narių bankų indėliai išaugo 20 proc.
JAV ir Kanados kredito unijų sistema taip pat per krizę sugebėjo padidinti savo paskolų portfelį, turtą ir narių skaičių. JAV kredito unijos per finansų krizę išdavė pusę trilijono JAV dolerių daugiau paskolų. Vyriausybės pagalbos prireikė tik kelioms kredito unijoms, investavusioms į būsto paskolomis paremtus vertybinius popierius, kurie sukėlė didelių problemų privatiems JAV bankams. Tačiau nuostolių patyrė tik aukščiausi kooperatinių bankų padaliniai, o ne vietiniai.
2012 m. skelbdamas kooperatyvų metais JT generalinis sekretorius Ban Ki Munas sakė: „Kooperatyvai yra priminimas tarptautinei bendruomenei, kad įmanoma pasiekti ne tik ekonominį gyvybingumą, bet ir socialinį atsakingumą.“
Krizių prakeiksmas
Tačiau tarptautinė bendruomenė kooperatyvus linkusi labiau prisiminti sunkmečiu. Istorija byloja, kad ši finansų krizė ne pirmoji, kai žmonės, ieškodami alternatyvaus ekonomikos modelio, bando kooperaciją.
Per Didžiąją depresiją JAV gausiai pradėjo formuotis žemės ūkio kooperatyvai. Kooperatinis žemės ūkių pasiūlos pirkimas išaugo nuo 76 mln. JAV dolerių 1924 m. iki 250 mln. JAV dolerių 1934 m. ir išplito po visą JAV.
Taip pat smarkiai išaugo degalų kooperatyvai, kurie aptarnavo ūkininkus, o valstiečiai buvo skatinami perimti savo kooperatinių bankų kontrolę. 1935 m. JAV egzistavo 10,5 tūkst. ūkininkų kooperatyvų, jie turėjo 3,66 mln. narių. Be to, šios depresijos metu elektros ir telekomunikacijų kooperatyvai padėjo transformuoti JAV žemės ūkį.
Suomijoje nedarbo lygis devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo 2 proc., o 1995 m. išaugo iki 20 proc. Darbuotojams priklausančių kooperatyvų skaičius tuo metu išaugo iki 1 400. Iš jų 1 230 buvo vadinamieji darbo kooperatyvai. Juos sudarė darbo ieškančiųjų klubai, įdarbinimo ir mokymo įstaigos. Bedarbiai tapdavo šio kooperatyvo nariais, o kooperatyvai jiems rasdavo laikiną darbą, nuomodavosi jų darbo jėgą dienai ar valandai kaip privati įdarbinimo agentūra.
Kitas pavyzdys – Argentina. Šioje šalyje 2001 m. įvyko rimta finansinė griūtis, bankrutavo tūkstančiai įmonių. Tuomet darbuotojai nusprendė perimti savo darboviečių valdžią į rankas. Taip Argentinoje atsirado per 200 kooperatyvų, kuriuos padedant vyriausybei pradėjo valdyti patys darbuotojai.
Padrika vadyba
Kooperatyvai žavi utopiniu socialiai teisingu įvaizdžiu, tačiau realybėje demokratijos principai ir lygybė tampa kliūtimi siekiant prilygti kitiems rinkoms dalyviams. Geriausiai sunkumus, su kuriais susiduria kooperatinis verslas, atskleidžia britų didžiausio kooperatyvo „Co-operative Group“ pavyzdys.
Iš pradžių „Co-operative Group“ turėjo ketvirtadalį JK rinkos, o pastaraisiais metais teliko 4 proc. Šio kooperatyvo, kaip ir daugelio kitų, silpnoji vieta – vadyba. Iš pradžių „Co-operative Group“ atrodė it vientisas tinklas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai tebuvo palaidas vietinių kooperatyvų, iš kurių kiekvienas turi savo vadybą, aljansas. Varžovai, kurių vadyba centralizuota, geriau sugebėjo pasinaudoti masto ekonomika. Jie greičiau galėjo surinkti kapitalą, reikalingą didesnėms parduotuvėms statyti.
Kooperatyvų formali atstovaujamosios demokratijos struktūra, skirianti didelį dėmesį narių išlaikymui, turi trūkumų. Siekdamas išsaugoti savo judėjimą „Co-operative Group“ sukūrė lėtą uždarą instituciją. Ji nesugebėjo perimti naujų demokratinių idėjų, kurios pasirodė praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Tik dešimtojo dešimtmečio pabaigoje „Co-operative Group“ sugebėjo atsiverti inovacijoms ir reformuotis.
Kai kurie kooperatyvai pasiekė įspūdingų rezultatų, tačiau kooperatiniam verslo modeliui vis dar nepavyksta išbristi iš eksperimentinės stadijos ir tapti įprastu ekonomikos modeliu, kuris didžiausią dėmesį skiria ne pelnui, o žmonėms. Bet nesibaigianti krizė, augimo sulėtėjimas ir bankų skandalai sekina visuomenės kantrybę, todėl dabartinis kapitalizmo modelis gali būti priverstas užleisti didesnę vietą kooperatyvams.
FAKTAI: Kooperatyvai Vakarų Europoje
Dabartinių kooperatyvų modeliu tapo „Rochdale Society of Equitable Pioneers“. Šis vartotojų kooperatyvas įkurtas 1844 m. Mančesteryje, JK
Europos Sąjungoje veikia 250 tūkst. kooperatyvų
Jie priklauso 163 milijonams ES piliečių
Kooperatyvuose dirba apie 5,4 mln. ES žmonių
Didžiausias Europos kooperatyvas yra Vokietijos „Edeka Zentrale“, užsiimantis mažmenine prekyba
Kooperatyvinių bankų valdoma „Credit Agricole“ grupė yra didžiausia bankininkystės grupė Prancūzijoje ir antra pagal dydį Europoje
