Vis dėlto automobilių rinkos ekspertai atvirauja – vien kontrolė ir baudos vairuotojų neprivers persėsti į netaršius automobilius.
Jų vertinimu, be realios finansinės pagalbos ir infrastruktūros kūrimo, bet kokie nauji reikalavimai tik didins žmonių nepasitenkinimą.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja įmonės „LongoLT“ vadovas Paulius Valiukėnas ir bendrovės „Hertz“ ekspertas Laurynas Boguševičius.
Parama įsigyti netaršius automobilius, o ne baudos
Kalbant apie taršos problematiką – kai tik pasisuka kalba apie taršą, dažnai minimi lengvieji automobiliai. Lietuvai, kaip ir kai kurioms kitoms Europos valstybėms, gresia tam tikros baudos, jeigu nebus išpildyti reikalavimai dėl taršos mažinimo.
Kaip vertinate priemones, kurios žadamos arba yra naudojamos jau dabar, t.y. mažos taršos zonos miestuose, matuokliai, nustatantys taršą realiuoju laiku ir kt.?
P. Valiukėnas: Jeigu automobilis nėra techniškai tvarkingas, tai tie patikrinimai turi būti, kad nebūtų techniškai netvarkingų automobilių. Bet čia mes labiau kalbame bendrai apie taršą.
Man tai labiau skamba kaip kontrolė ir baudimas, o ne motyvacija ar reali alternatyva žmogui, ką jam daryti, kad jis turėtų tą netaršų automobilį.
<...> Manau reikėtų labiau kalbėti apie tai, kaip paskatinti ir suteikti galimybę žmogui iš tikrųjų įsigyti netaršų automobilį, o ne bausti jį už tai, kad jis neturi galimybės tokio automobilio nusipirkti.
Priemonės netinkamos?
L. Boguševičius: Aš tiesiog Pauliaus frazę sudėsiu į daug paprastesnį pavyzdį. Įsivaizduokime, turite vieną vaiką, bendros šeimos pajamos Vilniuje tebūnie yra apie 1,8 tūkst. eurų. Jūs turite automobilį, kokį turite, ir tai yra geriausia, ką galėjote nusipirkti, nes jūsų prioritetas buvo saugumo sistemos, nes turite mažą vaiką ir pan.
Ir dabar dėdė tave sustabdo ir sako: „Tu nepakankamai žalias.“ Bet tu negali nusipirkti kitokio, nes nėra būdo jo kitokio įsigyti.
Tokios valdžios priemonės tik dar kartą įrodo, kad ji nesupranta, kad žmonės vairuoja automobilius, kokius vairuoja, ne todėl, kad nori, o todėl, kad neišgali turėti geresnio.
Jeigu tavo tikslas yra persodinti vairuotoją iš 2016 metų „Volkswagen Passat“ į, tarkime, „Nissan Leaf“, tai turi sugalvoti mechanizmą, kaip toms šeimoms padėti. Jeigu tai yra valstybės tikslas. Reikia suvokti, kad jie tą daro ne iš pasirinkimo.
Pavyzdžiui, gyveni Perkūnkiemyje, turi „Nissan Leaf“ – kur jį įkrausi? Tada turi sukurti infrastruktūrą. Valio – didieji Lietuvos darbdaviai sukuria savo darbuotojams tas sąlygas. Ką kitiems daryti?
Tai kompleksinis sprendimas, bet kažkodėl būtent lietuviška valdžia įsivaizduoja, kad lazda yra tas dalykas, kuris veikia. Lazda dar niekada gyvenime nieko neištiesino.
<...> Taip, galima jauną šeimą kažkaip persodinti į kitą automobilį. [Bet] ne tokiais būdais. Šitas būdas – pagrūmos tau. Ir ką? Blogai. Tai žinau, kad blogai. Ką man daryti?
Siūlo kasmetinį automobilių mokestį
Tarptautinės organizacijos, beje, užsimena apie galimybę Lietuvai įvesti taršos mokestį. Ar sprendimas būtų taiklesnis, jūsų vertinimu, ar vis tiek bizūnas, taip sakant?
L. Boguševičius: Vėl galime sukti į 2021 metus, kai, man rodos, Simonas Gentvilas bandė įvesti ir aš buvau labai už, nes būtų buvę teisinga. Dabartinis registracijos mokestis, vadinamas taršos mokesčiu, neturi jokios logikos – tu jį vieną kartą sumoki, o su mašina važinėji tris, keturis, penkis ar dešimt metų.
Taip, taršos mokestis turėtų būti kasmetinis, pritaikytas prie CO₂. Bet vėlgi – turi galvoti, ką darysi su žmonėmis, kurie ne savo pasirinkimu vairuoja taršų automobilį. Žmogus su „Ferrari“ susimokės 1000 eurų per metus ir sakys: „Nefaina, nes mokėti niekada nėra faina, bet viskas gerai.
O ką daryti jaunai šeimai – 15 metų „Volkswagen Passat“, metinis mokestis 500 eurų, bet automobilio keitimo alternatyva dar brangesnė – jie tiesiog mokės tuos 500 eurų. Tu tiesiog padarysi jų gyvenimą dar blogesniu, bet apčiuopiamos naudos nebus, nes jis vis tiek važinės – nuo to, kad sumokėjo 500 eurų, tarša nemažėja.
Čia yra priemonių klausimas ir kaip tą sudėliosi, bet taršos mokestis pats iš savęs yra beveik visose Europos valstybėse. Man atrodo, tik pora Europos šalių, įskaitant Lietuvą, neturi jo.
Praktika rodo, kad jis yra labiausiai „į dešimtuką“ pagal sprendimą. Tik vėl – jis turi būti teisingas. Nereikia įsivaizduoti, kad elektromobiliai nieko nemokės. Didžiojoje Britanijoje elektromobiliai nemokėjo penkerius metus – 2019 metais pradėjo mokėti.
Gerai, mokestis juokingas – pirmais metais, man rodos, buvo apie 20 svarų (apie 23 eurų) per metus.
Bet kai tu pasižiūri į automobilių kiekį, tai daro didžiulę įtaką, ką tu gali padaryti, pavyzdžiui, su kelių infrastruktūra [vėliau].
Kitas momentas, kai ateini su mokesčiu, pagrindinė jo problema, kai Simonas Gentvilas buvo [ministras], tąkart išliko nepakankamai aišku, kur nukeliaus tie pinigai. Niekas nesuprato – tiesiog bus mokestis.
Bet jeigu būtum pasakęs: gerai, 20 proc. įdėsime infrastruktūrai, kuri pas mus tikrai nėra tobula. Nuvažiuojame į Lenkiją ir žiūrime, būkime sąžiningi, pavydžiais žvilgsniais.
Tu gali skirti 15 proc. surinktų pajamų ir galvoti, ką darysi su šeimomis, kurias aptariame – kurios ne tiesiog neturi [netaršaus automobilio], tai ne jų pasirinkimas tas automobilis, o galimybių maksimumas.
Tai jeigu labai aiškiai visuomenei pasakysi, ką tu su tais pinigais darysi, tai ir visuomenė turbūt visai kitaip žiūrės. Bet kadangi mokame tik pakelti mokestį ir nepasakyti, ką darysime, tai normali visuomenės reakcija yra sakyti: „Ne.“
Gerbiamas Pauliau, ar taršos mokestis – išeitis?
P. Valiukėnas: Tas [registracijos] mokestis, kur buvo įvestas – visi tikriausiai susigyveno, pamiršo, niekas nežino, kur tie pinigai nukeliauja, kas su jais padaroma vis dar, ir tai nebedaro absoliučiai jokios įtakos.
Estijoje šiais metais pas juos buvo įvestas dvigubas mokestis – tiek vienkartinis, tiek kasmetinis. Matosi, kad ten rinka labai sulėtėjo ir privertė žmones susimąstyti iš tikrųjų, ką daryti.
Dalis žmonių galvoja – dabar pavažinėsiu, pataupysiu ir iš tikrųjų įsigysiu kitokį automobilį, nes ten jau reikšmingos sumos išeina, ypač kai kas metus turi mokėti. Tai priverčia susimąstyti ir pagalvoti – ar galbūt man reikia priimti tą sprendimą įsigyti kitokį automobilį.
Dabartinis mokestis nieko nekeičia. Aš irgi esu už tai, tuo labiau, kad taip – tikriausiai netrukus būsime vienintelė šalis likusi, kuri neturės tokio mokesčio.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
