„Baltarusijos žiniasklaidoje sklando informacija, kad užstrigusių vilkikų vairuotojams yra duodama viena savaitė, kad jie pasiimtų asmeninius daiktus iš vilkikų. Išgirdus tą informaciją, kad Lietuvoje vėl gali būti uždaroma siena, Baltarusija matyt imasi šantažo ir planuoja pradėti konfiskavimo procesus“, – Eltai teigė „Linavos“ vadovas E. Mikėnas, pabrėždamas, jog informacija neoficiali.
„Matyt bandoma atsakyti į mūsų Vyriausybės svarstymus vėl uždaryti sieną“, – sakė vežėjų atstovas.
„Linavai“ bandant malšinti aistras, bendrovės svarsto protestuoti
Asociacija antradienį paskelbė pakartotinį kreipimąsi į Vyriausybę, ragindama ją imtis aktyvių veiksmų sugrąžinant Baltarusijoje užstrigusius vilkikus į Lietuvą. Pranešime rašoma, kad Ministrų kabinetui nesiimant veiksmų, vežėjai vėl gali svarstyti protestuoti.
Kaip teigia E. Mikėnas, „Linavos“ vadovybė tuo metu bando malšinti aistras. Tačiau jis tikina, jog situacija nukentėjusių vežėjų gretose yra tokia įkaitusi, kad asociacija nebegali kažko pakeisti.
„Mes, kaip asociacija, tikrai neorganizuosime protesto. Mes slopiname aistras ir ieškome dialogo su Vyriausybe ir jis vyksta su atskirais ministrais bei Nacionaliniu krizių valdymo centru (NKVC), tačiau situacija taip įkaito, kad mes tapome bejėgiai ką nors padaryti", – tikino jis.
„Vežėjai tuo metu – neprognozuojami. Negaliu atsakyti, kas bus, tačiau įmanoma, kad kažkoks protestas iš tikrųjų įvyks“, – teigė asociacijos prezidentas.
Anot jo, reali situacija Baltarusijos pusėje vis dar nepasikeitusi – vilkikai iš aikštelių nejuda, o juos sulaikęs režimas reikalauja Užsienio reikalų ministerijų lygio susitikimo.
„Pabrėžiu, kad susitikti turi nebūtinai ministrai. Tiesa, jie prašo susitikimo politiniu, ministerijų lygiu“, – tikina E. Mikėnas.
„Manau, kad diplomatinis darbas turi duoti vaisius. Jei kažkuri pusė kaltins vieną kitą – rezultato nebus. Kitų kelių nematau, išskyrus kalbėtis. Net su teroristais deramasi, o čia, kad ir režimas, kažkokie santykiai turi įvykti, jog situacija pasikeistų“, – sako jis.
Kitos vežėjų asociacijos – TTLA – generalinis direktorius Povilas Drižas taip pat tikina, kad reali situacija Baltarusijoje nepasikeitusi, tačiau tarp savo narių nemato protesto užuomazgų.
„Mes situaciją vertiname adekvačiai ir žinome, kodėl sprendimai buvo priimti prieš kelias savaites, nors nebuvo įvertintos galimos jo pasekmės. (…) Aljanso gatvėse nematysite“, – su ELTA kalbėjo P. Drižas.
Tačiau, kaip teigia aljanso generalinis direktorius, jo vadovaujama asociacija ir jos nariai taip pat pasigenda Ministrų kabineto veiksmų.
„Klausimą dabar reikia spręsti ir galvoti, ką daryti. Mes pasigendame realių sprendimų iš Vyriausybės realių sprendimų. Iš to, ką girdime viešojoje erdvėje ir kas mums yra komunikuojama, suprantu, kad tolimesnio plano nėra“, – sako P. Drižas.
„Vėl kalbama apie sienos uždarymą, tačiau nekalbama, kaip ištraukti Baltarusijoje esančius Lietuvos įmonių darbuotojus ir turtą“, – tikina TTLA vadovas.
Mano, kad į derybas būtų galima įtraukti trečiąją šalį
P. Drižas sako, kad Lietuvoje sprendimus priimantiems politikams nenorint bendrauti su Baltarusija politiniame lygmenyje, būtų galima situaciją spręsti pasikreipus į trečiąją šalį, pavyzdžiui – Lenkiją.
„Baltarusijos pusė nori klausimą perkelti į Užsienio reikalų ministerijų lygį, o mūsų Vyriausybė teigia, kad tokiu lygmeniu nebendraus, bet gal yra kitų variantų, kurie tiktų tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos pusei“, – kalbėjo jis.
„Tik klausimas, ar yra tų variantų ieškoma? Manau, kad gal būtų įmanoma pasitelkti kažkokią trečiąją šalį. Gal reikėtų paprašyti kitos šalies pagalbos, kurios turi komunikaciją su Baltarusija. Tokios kaip Lenkija, pavyzdžiui. Mes su ja jau bendravome dėl sienų atidarymo ir uždarymo, gal tą patį klausimą galėtume derinti dėl mūsų turto ištraukimą. Tiesa, tai Vyriausybės prerogatyva, nes mes jokių sprendimų nepriimame“, – pasiūlė aljanso generalinis direktorius.
Rudenį suintensyvėjus kontrabandinių balionų iš Baltarusijos srautams, dėl kurių ne kartą sutriko oro uostų darbas, Vyriausybė spalį mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždarė paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus (PKP) su Baltarusija.
ELTA primena, kad spalio pabaigoje Lietuvai uždarius sieną, Minsko režimas uždraudė Lietuvoje registruotiems vilkikams judėti šalies viduje.
Skelbta, jog dėl to pasienyje įstrigę vežėjai transporto priemones turi laikyti specialiose aikštelėse, už tai buvo apmokestinti.
Praėjusią savaitę Lietuvos Vyriausybei atidarius sieną, Lietuvos vilkikai toliau įstrigę pasienyje su Baltarusija, dėl to Užsienio reikalų ministerija (URM) Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovui įteikė protesto notą.
