Estijoje randasi recesijos požymių, Latvijoje kainos pradėjo augti dar iki euro įvedimo. Lietuva jau kitais metais prisijungs prie Baltijos seserų, tačiau ar tikėtina, kad šios tendencijos pasieks ir mus?
Ekonomistai sutaria, kad scenarijus, kai Estija įsivedė eurą, beveik tokiais pačiais ciklais atsikartojo Latvijoje, šiai prisijungus prie euro zonos. Viena vertus, tai gera žinia, nes galime prognozuoti savo ūkio svyravimus pagal kaimynus, tačiau Estijoje šiandien matome ne pačius optimistiškiausius ekonominius požymius.
Estijos problemos liks jai
„Estijos ūkis šiek tiek patiria recesiją. Ar neatsitiks kas nors panašaus, kaip buvo 2008 metais?“ – pirmo ketvirčio makroekonomikos apžvalgoje klausė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jis prisiminė, kaip ekonominė krizė pirmiausiai pasirodė Estijoje, vėliau persimetė į Latviją, o Lietuvoje politikai nė puse lūpų apie tai nekalbėjo – neva tai šių šalių problemos.
2009-aisiais Lietuvos ir Estijos BVP nuosmukis siekė beveik 15 proc., o BVP krito tuo pačiu tempu. Tokie rodikliai pasikartojo po dvejų metų, tačiau tada abiejų šalių ūkis augo. Tiesa, pasak ekonomisto, šiandienės Estijos problemos yra labai specifinės ir mažai tikėtina, kad užkratas persimes į Lietuvos ar Latvijos ekonomiką.
„Pirmiausia Estijos BVP nuosmukį lemia Suomijos struktūrinės problemos, kur restruktūrizuojama technologijų bendrovė „Nokia“, o Rusija, kaip viena pagrindinių prekybos partnerių, taip pat patiria sunkumų. Kitas veiksnys – vidutinis darbo užmokestis jau ilgą laiką auga greičiau nei šalies darbo našumas, todėl mažėja Estijos eksporto konkurencingumas“, – pasakojo G. Nausėda.
Silpnėjant eksportui, nukenčia ir transporto sektorius. Problemą taip pat padidino šilta žiema, dėl kurios apsukas turėjo mažinti ir energetikos sektorius.
Euras svarbus tik NT sektoriuje
„Iškart galiu pasakyti, kad nematome euro įvedimo poveikio mūsų vidaus prekyboje ir ją sietume su gerėjančia ūkio situacija“, – apie pokyčius vidaus rinkoje kalbėjo ekonomistas.
G. Nausėda pasidžiaugė, kad Lietuva pagaliau atsikrato „padėvėtų rūbų sindromo“.
„Tekstilės, drabužių ir avalynės pardavimas pirmą ketvirtį augo labai sparčiai. Svarbiausia, jog pačių būtiniausių prekių pardavimo pokytis yra mažesnis nei nebūtiniausių“, – sakė jis. Didžiausias metinis mažmeninės prekybos pokytis įvyko buitinės technikos, statybinių medžiagų, garso ir vaizdo įrangos sektoriuje – pardavimas augo 17,7 proc. Tai reiškia, kad gyventojai turi vis daugiau lėšų ir jos nėra išleidžiamos tik maistui, komunalinėms ir kitoms būtinosioms paslaugoms bei prekėms.
Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad lietuviai skuba išleisti litus, nes įvedus eurą visos prekės neva turėtų brangti. Visgi ekspertas skuba užbėgti už akių ir teigia, kad vartojimo didėjimą taip galima aiškinti tik NT sektoriuje, čia būtent euro įvedimas sandorių skaičiaus augimui turi didžiausią įtaką.
„NT euforija prieš įvedant eurą netrukus gali išblėsti, taip iš esmės ir nepagyvinusi būstų paskolų rinkos“, – prognozuoja G. Nausėda.
Bus sunku paaiškinti
Jei ūkio atsigavimą lėmė ne Lietuvos atitiktis Mastrichto kriterijams, kaltę dėl sunkesnės padėties gyventojai gali suversti eurui.
„Turime įtarią visuomenę, kuri laukia euro, bet pasiruošusi suversti visas šiukšles, jei kas nepavyktų. 2016 metais euro zonoje gali būti pradedama kalbėti apie palūkanų normų didinimą, neabejoju, jog gyventojai susirūpins, esą tai atsitiko dėl to, kad įsivedėme eurą“, – nuogąstavo G. Nausėda.
Anot jo, apčiuopiamos euro naudos reikėtų tikėtis per artimiausius 3–5 metus, nes tik per tokį laikotarpį gali iš esmės pasikeisti įmonių ir namų ūkių preferencijos, subręsti nauji vartojimo bei investicijų sprendimai. Atvirkščiai, trumpuoju laikotarpiu eurą bus mėginama paversti atpirkimo ožiu dėl plačiajai visuomenei nepatinkančių makroekonominių tendencijų.
G. Nausėda pabrėžė, jog rekordiškai maža infliacija nebus tokia amžinai, todėl atsigaunant euro zonos ūkiui tikėtinas spartesnis kainų kilimas. „Bus nelengva paaiškinti žmonėms, kad tai – ne Lietuvos narystės euro zonoje padarinys, ypač jeigu infliacija ir palūkanų normos mūsų šalyje pradėtų didėti netrukus po to, kai bus įvestas euras“, – teigė ekonomistas.
Defliacija negresia
SEB analitikai taip pat nenumato, kad Lietuvoje didės infliacija, nes ji mažėja ir be pastangų. Tačiau euro zonoje tai gali tapti rimta problema, nes kainos greitu metu gali pradėti kristi, o tai stabdo vartojimą.
„Vadovėliai kartais neigiamai atsiliepia apie defliaciją, nes kiekvienas vartotojas prekę nori nusipirkti rytoj. Lietuvoje tokio pavojaus dar nėra, o energijos išteklių vartojimo mažėjimas atlaisvina mūsų kišenes kitiems pirkiniams. Euro atėjimas savaime skatina vartojimą, todėl Lietuvoje negresia euro zonos scenarijus“, – ramino G. Nausėda.
Taip pat žema infliacija leis gyventojams greičiau susitaikyti su kainų apvalinimo efektu, kai jos šiek tiek padidės dėl techninių konvertavimo sumetimų. Tiesa, Latvijoje kainos augo dar prieš įvedant eurą. Kaip pastebi G. Nausėda, kaimynai, ypač paslaugų sektoriuje, kainas sukėlė dar metų viduryje, o jas konvertavus į eurus buvo gaunamos jau suapvalintos sumos. Taip atsitiko todėl, kad kainos eurais šalia latų oficialiai rašyti pradėtos nuo rugpjūčio.
Visų problemų neatsikratysime
Ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad Seimo kadencija greitai persivers į antrąją pusę, todėl bus vis sudėtingiau įgyvendinti radikalias mokesčių sistemos pertvarkas. Kita vertus, vis dar įmanoma atlikti mokesčių politikos korekcijas, kurios būtų naudingos šalies konkurencingumui ir leistų sumažinti atotrūkį tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių žmonių. Pasak G. Nausėdos, pastaruoju metu susidarė palankios sąlygos pasinaudojus gamtinių dujų ir šildymo atpigimu panaikinti PVM lengvatą šildymui.
G. Nausėdos nuomone, objektyvūs ekonomikos procesai leidžia tikėtis, kad 2015-ieji dėl euro zonos atsigavimo ir didėjančios perkamosios galios šalies viduje bus šiek tiek sėkmingesni nei šie metai. Vis dėlto nerimauti verčia sustojęs nedarbo lygio mažėjimas, susidarius struktūriniam neatitikimui tarp darbo jėgos pasiūlos ir paklausos. „Be aktyvių darbo jėgos perkvalifikavimo ir profesinio orientavimo programų vežimas nepajudės iš vietos, toliau gilės socialinis pleištas tarp dirbančios ir nedirbančios Lietuvos“, – pranešime sakė SEB banko prezidento patarėjas.
Lietuvos ūkio prognozės
SEB banko analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs 2,7 proc., o kitąmet – 3,8 proc.
Vidutinis darbo užmokestis 2014 metais padidės 4,5 proc., 2015-aisiais – 6,5 proc.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad euro įvedimas paspartins šalies BVP plėtrą 0,23–0,25 proc. kasmet.
SEB banko duomenimis, šiemet vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 0,1 proc.
