Daugiau apie tai – naujausiame tinklalaidės „Statybų gidas“ epizode.
Pagrindinės pamatų rūšys
Architektas, „Capital architektai“ vadovas Vladislav Gžybovski mini pastaraisiais metais dvi bene populiariausias pamatų rūšis. Pirmiausia – tai poliniai pamatai su rostverku. Tokią technologiją renkasi didžioji dalis naujų namų statytojų. Rostverkas yra pamatinė sija, kuri sujungia polius ir tolygiai paskirsto jiems perduodamas pastato apkrovas. Rostverko aukštis ir plotis parenkami pagal veikiančias apkrovas, sienos konstrukciją, cokolio aukštį ir kitus ypatumus.
Antra dažnai naudojama grupė – tai plokštuminiai pamatai, kurie leidžia sumažinti šilumos nuostolius per pamatą ir grindis, tačiau jų įrengimas yra brangesnis.
Ir, aišku, yra vyresnės kartos žmonių ir statybininkų puikiai pažįstami juostiniai pamatai. Turbūt daugelis yra girdėję „liaudies“ išmintį, kad tokie pamatai turi „prastovėti“ vieną žiemą, o dar geriau – dvi. Tada jau pamatai bus tvirti, nebejudės ir dėl namo sienų įtrūkimų galėsite nesijaudinti. Dabartinės technologijos laiką minimalizuoja, tačiau tokių pamatų populiarumas – minimalus, nors skaičiuojant statybos sąmatas, jų įrengimas turbūt būtų pigiausias.
„Namo statyba visuomet prasideda nuo projektavimo. Projektavimo eigoje, įvertinus visas aplinkybes ir namo ypatumus, pasirenkamas ir pamatų tipas. Ir toną čia jau užduoda konstruktorius, kuris turi įvertinti namo konstrukciją, gruntą ir daug kitų aplinkybių“, – pasakojo architektas V. Gžybovski.
Kiek kainuoja skirtingi pamatai?
Daugeliui bene svarbiausias klausimas, kiek kainuoja skirtingo tipo pamatai. Tačiau architektas V. Gryžibovski pastebi, kad prieš pasirenkant pamatus ir sužinant jų kainą, reikia atlikti namų darbus ir įsivertinti ne tik savo norus, bet ir paties sklypo ypatumus.
„Mūrinis namas reikalaus vienokių sprendinių, karkasiniam tiks kitokie. Jeigu klientas būtinai nori namo su rūsiu, kas šiais laikais yra ypač retas pasirinkimas, konstruktorius parinks optimalų sprendinį. Namas bus vieno aukšto ar dviejų? Kai jau turime atsakymus į šiuos svarbius klausimus, būtina įvertinti konkretaus sklypo geologinius grunto ypatumus.
Mano patirtis leidžia akcentuoti geologinių tyrimų svarbą, nes kartais tame pačiame sklype, vos keli metrai tarp gręžinių vietų, mes galime gauti skirtingus tyrimų rezultatus. Ne tik molis ar aukšti gruntiniai vandenys yra savotiški, pavyzdžiui, Vilniaus krašto ypatumai. Yra tekę ieškoti išeičių, kai paaiškėjo, kad sklype yra daug durpių. Juk tikrai suradę patrauklų sklypą neimsite kviesti specialistų, kad jie atliktų grunto tyrimus. Visi tikisi, kad gruntas bus stabilus ir tinkamas statybai“, – išsamių tyrimų svarbą akcentavo architektas.
Anot V. Gryžibovski, tik geologinių tyrimų rezultatai padės rasti geriausią sprendimą.
„Aišku, neišsprendžiamų užduočių nėra: gali prireikti gilesnių polių, gali tekti ieškoti alternatyvų, gal bus būtina atlikti ne dažniausiai atliekamus du gręžinius grunto tyrimui, o tris ar keturis... Jeigu paprastai poliai būna maždaug 5-6 metrų, tai nereiškia, kad jūsų sklype tokio gylio polių pakaks – tik tyrimo rezultatai leis kvalifikuotam konstruktoriai parinkti tinkamiausią sprendimą“, – patirtimi dalijasi architektas.
O kiek kainuoja šiuolaikiško A++ energetinio efektyvumo klasę atitinkančio namo pamatai? Architektas įvardija daugmaž standartinį įkainį tiems, kas namo sąmatą pradeda rašyti „nuo nulio“: pamatų kainą galima sieti su namo plotu, skaičiuojant maždaug 100 eurų vienam namo kvadratiniam metrui.
Bet tai – tik preliminarūs skaičiai, nes kiekvienas atvejis yra unikalus.
Grunto ypatumai – ypač svarbūs
Nekilnojamojo turto vystytojai ieško sklypų, kuriuos galima paversti patraukliomis vietomis. Ir turbūt ne vienas esate matę, pavyzdžiui, drėgną vietą, kur galbūt telkšojo kūdra ar nedidelis vandens telkinys, bet jį paprasčiausiai užpylus gruntu galima suformuoti keletą patrauklių sklypų – mažą kvartaliuką.
Jeigu ant ne vieną dešimtmetį augusių nendrių tiesiog užpilamas augalinis sluoksnis, galbūt statybinės atliekos, smėlis ar žvyras, tai nėra blogas sprendimas: klausimas – ar toks gruntas lengvai atlaikys namą? Ir kokius sprendimus turės priimti konstruktorius, kad namas tokiame sklype stovėtų stabiliai?
Visi atsakymai, aišku, projektuotojų ir konstruktorių kompetencijos klausimas. Tačiau auksinė taisyklė – taupyti pamatams negalima, nes net minimali neapgalvota ar neišspręsta detalė vėliau gali tapti labai brangiai kainuojančiu galvos skausmu.
Įrengiant pamatus būtina ne tik užtikrinti jų tvirtumą. Jeigu jūsų sklype gruntiniai vandenys aukštai, arba jeigu sklypas molingas, būtina pasirūpinti ne tik pamatų hidroizoliacija, bet ir drenažu. O jeigu, pavyzdžiui, sklypas nelygus, reikia išsiaiškinti, ar į pakalnę tekantis vanduo netaps problema pamatams ir visam namui.
Patyręs architektas siūlo atkreipti dėmesį ir į dar vieną detalę. Jeigu jūs savo name planuojate mūrines sienas ir pertvaras, joms bus būtinas pamatas. Vadinasi, pamatų sąmata auga: pavyzdžiui, maždaug 150 kvadratinių metrų namui papildomi vidinių sienų pamatai gali kainuoti apie 7 tūkst. papildomų eurų. Jeigu manote, kad mūrinės namo vidinės sienos ar pertvaros bus stabilesnės ir užtikrins daugiau akustinio komforto, tai tokį pat akustinį komfortą galima pasiekti ir montuojant gipso kartono pertvaras, o joms papildomų pamatų nereikės.
Daugiau patarimų apie pamatus rasite naujausiame ūStatybų gido“ tinklalaidės epizode, straipsnio pradžioje.
Tinklalaidę „Statybų gidas“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portae tv3.lt ir platformoje TV3 Play, 20 val. – ir TV3 televizijos YouTube!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
