Galiausiai Lietuva apskritai surenka mažai mokesčių. Dėl to jų neužtenka nei geresniems keliams, nei apskritai viešoms paslaugoms – nuo švietimo, sveikatos apsaugos iki krašto apsaugos ar pensijų.
Dėl šios priežasties daugelis tarptautinių organizacijų rekomenduoja Lietuvai įvesti kasmetinį automobilių mokestį – tokį, kokį turi daugelis Vakarų šalių.
Įvedus jį, gyventojai būtų skatinami rinktis mažiau taršų keliavimo būdą, o ir į biudžetą būtų surinkta daugiau lėšų.
Valdžia puikiai žino šią problemą ir rekomendacijas jai spręsti. Tačiau ar išdrįs įvesti kasmetinį automobilių mokestį?
Rekomenduoja įvesti kasmetinį automobilių mokestį
Tarptautinė energetikos agentūra neseniai pristatė Lietuvos energetikos politikos apžvalgą.
Joje pastebima, kad mūsų šalyje galioja vieni mažiausių mokesčių automobiliams (ypač dyzeliniams), o jų skaičius toliau auga.
Be to, apžvalgoje pastebima, kad mūsų automobilių parkas yra vienas seniausių ir neefektyviausių, sunaudoja daug degalų.
Taigi, pasak agentūros, mokesčių pakeitimai tiktų paskatinti transporto priemonių elektrifikaciją.
Agentūros ekspertai yra įsitikinę, kad šiuo požiūriu pagrindinė galimybė Lietuvai – metinis (ne vienkartinis kaip dabar) automobilių mokestis, susietas su jų CO2 emisija.
„Be to, Lietuva esą turėtų svarstyti neapmokestinamos CO2 ribos mažinimą vienkartiniame registracijos mokestyje. Taip pat automobilių apmokestinimas turėtų būti progresyvus, kad netaptų našta labiausiai pažeidžiamiems gyventojams.
Galiausiai surinkti papildomi mokesčiai turėtų būti skirti labiau skatinti elektromobilių įsigijimą“, – rašoma Tarptautinės energetikos agentūros ataskaitoje.
Su ja susipažino politikai ir valdininkai, tad ar į rekomendacijas bus įsiklausyta ir Lietuvoje atsiras kasmetinis automobilių taršos mokestis?
Valdininkams užtenka vienkartinio mokesčio
Panašu, kad Susisiekimo ministerijai nelabai rūpi ekspertų įžvalgos ir rekomendacijos.
Į klausimą, kaip jas vertina ir ar Lietuvoje bus įvestas kasmetinis automobilių mokestis, susisiekimo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Lukas Paškevičius atsakė taip:
„Susisiekimo ministerijoje diskusijos šiuo klausimų nevyksta. Tačiau manome, kad dabar galiojantis vienkartinis transporto registracijos mokestis „Regitroje“, kuris nustatomas pagal automobilių išmetamą CO2 kiekį, yra tinkama priemonė sprendžiant taršos problemą.“
Aplinkos ministerija pažymėjo, kad klausimai, susiję su mokesčiais ir transporto infrastruktūros plėtra, priklauso Susisiekimo ministerijos kompetencijai.
„Aplinkos ministerija palaikys tik tuos sprendimus, kurie yra kompleksiniai, sisteminiai, prisideda prie mažiau taršaus transporto skatinimo ir yra grindžiami įvairių rizikų bei galimybių įvertinimu“, – komentare naujienų portalui tv3.lt nurodė ministerija.
Ji pripažino, kad siekdama mažinti transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), o ypač oro taršos mastą Lietuvoje, palankiai vertina priemones, padedančias siekti šių tikslų.
„Vis dėlto nė viena atskira priemonė, taip pat ir kasmetinis CO2 automobilių taršos mokestis, nėra pajėgi išspręsti visos transporto taršos problemos. Sprendimai turi būti kompleksiški, apimantys ne tik mokesčius, bet ir paskatas, infrastruktūros plėtrą“, – aiškino Aplinkos ministerija.
Pasak jos specialistų, visų pirma yra labai svarbu sudaryti gyventojams sąlygas rinktis mažiau taršias alternatyvas: mažiau taršius ar elektrinius automobilius.
Taip pat dažniau naudotis viešuoju transportu, rinktis kitas darnaus judumo priemones ar ėjimą pėsčiomis.
Seni ir netvarkingi lietuvių automobiliai
Pasak ministerijos, svarbu užtikrinti, kad eksploatuojami automobiliai būtų geros techninės būklės ir atitiktų jiems taikomus aplinkosauginius reikalavimus.
Ji irgi atkreipė dėmesį, kad Lietuvos transporto priemonių parkas sensta. Pvz., lengvųjų keleivinių automobilių vidutinis amžius 2023-01-01 d. siekė 16,2 metų, 2024-01-01 d. – 16,5 metų, o 2025-01-01 d. – 16,7 metų.
Be to, techninę apžiūrą iš pirmo karto praeina maždaug kas antras automobilis, daugėja aplinkosauginių reikalavimų neatitinkančių automobilių.
Pvz., 2024 m. dūmingumo reikalavimų neatitiko 9,2 proc. dyzelinu varomų automobilių, 2023 m. – 8,8 proc.
Taigi, senesni automobiliai aplinkosauginių reikalavimų neatitinka kelis kartus dažniau nei naujesni.
„Efektyvios priemonės šioje srityje galėtų būti, pavyzdžiui, dažnesnės techninės apžiūros senesniems automobiliams (šiuo metu ES valstybės narės, tarp jų – ir Lietuva, svarsto Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dažninti senesnių nei 10 metų automobilių techninę apžiūrą) ar nuotolinės taršos kontrolės stiprinimas keliuose“, – komentavo ministerija.
Ji priminė, kad šiuo metu jau taikomas kainos signalas, skirtas skatinti mažiau taršių transporto priemonių pasirinkimą – tai nuo 2025 m. Akcizų įstatyme nustatyta anglies dioksido (CO2) dedamoji pagal iškastinio kuro ir degalų taršą.
Nuo 2027 m. įsigalios naujoji ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams, kuri skatins degalų ir kuro tiekėjus tiekti daugiau alternatyvių degalų į rinką, didinant švaraus kuro ir degalų pasiūlą vartotojams.
„Jeigu būtų svarstomas naujas kasmetinis automobilių CO2 taršos mokestis, būtina įvertinti daugybę veiksnių – ar apmokestinti tik naujai registruojamas transporto priemones, ar tik tam tikras taršumo klases (Euro 3–4 standarto), nes visų jau įregistruotų automobilių apmokestinimas keltų klausimų dėl socialinio teisingumo.
Sprendžiant dėl bet kokių alternatyvių mokesčių reikėtų vertinti ir gyventojų galimybes: ar jie turi realią alternatyvą rinktis mažiau taršią transporto priemonę, ar jų gyvenamojoje vietoje prieinamas tarpmiestinis, ar vietinis viešasis transportas, ar veikia tinkama infrastruktūra elektromobiliams ir pan.“ – apibendrino Aplinkos ministerija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Nors pagal visas pasaulines statistikas labiausiai teršia fabrikai ir lėktvuvai ir lavai bei švietimo stokojančios šalys (Pietų Amerikos ir ypač Afrikos žemynuose), kur dergia ir viską metą į jūras ir upes.
Kinai eksperimentą darė juk prieš 7 metus maždaug, mieste kur gyvena keli milijonai piliečių, neįleidinėjo jokių benzininių ir dyzelinių automobilų į centrą. Ir tarša pakito mažiau nei vienu procentu tik (0.6% ar pan). O kai tik per karantiną sustojo keli fabrikai priemiestyje, tarša sumažėjo netgi ~30%.
Ir tas pats yra visame pasaulyje, jog automobilių dūmingumas, tai tik vienas procentas viso užterštumo. Bet va juos apmokestinti lengviausia ir pelningiausia valdžiažmogiams, tad ir fantazuoja vis naujus mokesčius.
