Didžiausius nuostolius dėl vagysčių visoje Europoje patyrė Suomija – nuostoliai čia siekė 1.39% bendros apyvartos. Antroje vietoje su 1.36% Ispanija, trečioje – Rusija (1.35%). Mažiausi prekybos nuostoliai tiriamu laikotarpiu buvo Norvegijoje (0.83%), Jungtinėje Karalystėje (0.97%) bei Turkijoje (0.99%). 2013-2014 metais Europoje vidutiniškai nuostoliai dėl vagysčių sudarė 1.13% bendros apyvartos ir šiek tiek sumažėjo lyginant su ankstesniais metais, kai buvo fiksuojamas vagysčių sukeliamų nuostolių augimas.
Dėl per pastaruosius kelerius metus susilpnėjusios ekonomikos prekybininkai daugiau dėmesio telkė ties nuostolių prevencijos priemonėmis, siekdami didinti pajamas ir pelną. Sumažėjusius vidutinius nuostolių rodiklius galime sieti su tuo, jog didžioji dalis Europos valstybių didino išlaidas, skiriamas nuostolių prevencijai.
„Nepriklausomas vagysčių mažmeninėje prekyboje tyrimas atskleidė, kad Europos prekybininkų nuoseklūs veiksmai didinant investicijas į nuostolių prevencijos priemones ir kompleksinis požiūris identifikuojant silpniausius konkretaus tinklo veikos taškus vagysčių atžvilgiu ir tada sistemingai imantis į sprendimą nukreiptų veiksmų pagaliau ima atnešti norimų rezultatų“, – pažymėjo „New Vision Baltija“ pardavimų skyriaus vadovas Julius Stulpinas.
Pagrindiniu nuostolių šaltiniu išlieka nesąžiningi pirkėjai – jų vagystės siekia 38.6% ir sudaro beveik 14 mlrd. eurų sumą, darbuotojų sukčiavimai sudaro 21.9%, tiekėjų – 14.7%, o praradimai, priskiriami administracinėms klaidoms – 24.8%. Vidutinė vieno nusikaltimo mažmeninėje prekyboje vertė siekia 88 eurus.
