Kainų augimas slūgsta: kas brango, o kas pigo?

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad per praeitą mėnesį Lietuvoje vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc. Daugiausia įtakos turėjo drabužių, avalynės, tabako gaminių, alaus kainų padidėjimas bei degalų, aliejaus ir riebalų, kavos ir kakavos kainų sumažėjimas.

Per kovo mėnesį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,3 proc., paslaugų – 0,6 proc. 2018 m. kovo mėn., palyginti su vasario mėn., dėl naujų pavasario sezono kolekcijų pasirodymo drabužių ir avalynės kainos padidėjo 4,2 proc.

Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių bendrą kainų pokytį (kainos padidėjo 1,1 proc.) nulėmė tabako gaminių, alaus, vyno ir vyno produkcijos, spirituotų gėrimų kainų padidėjimas. Tabako gaminių kainų didėjimui įtakos turėjo nuo 2018 m. kovo 1 d. jiems taikomas didesnis akcizo tarifas.

Iš įvairių prekių ir paslaugų (kainos padidėjo 0,6 proc.) daugiausia pabrango laidojimo ir kirpyklų paslaugos, bet atpigo asmens priežiūros prietaisai, reikmenys ir priemonės.

Viešbučių, kavinių ir restoranų kainų pokytį (kainos padidėjo 0,4 proc.) nulėmė viešojo maitinimo ir viešbučių paslaugų kainų padidėjimas.

Transporto prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos sumažėjo 0,2 proc.) nulėmė degalų kainų sumažėjimas.

Iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (kainos sumažėjo 0,5 proc.) užfiksuotas didelis ilgavaisių agurkų, avokadų, vynuogių, cukraus, aliejaus, kavos, ryžių kainų mažėjimas bei žiedinių kopūstų, bananų, traškučių, margarino, tešlos gaminių su mėsa, vaisių ir daržovių sulčių kainų didėjimas.

2018 m. kovo mėn. metinė (2018 m. kovo mėn., palyginti su 2017 m. kovo mėn.) infliacija sudarė 2,7 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, tabako gaminių kainų padidėjimas bei farmacijos gaminių, spirituotų gėrimų, kavos arbatos ir kakavos kainų sumažėjimas (žr. 3 lentelę).

Ekonomistas: kainų bangos slūgsta

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Paulius Morkūnas komentuoja, kad mažesnį kainų augimą daugiausia lemia vartotojams palankūs pasaulinių žaliavų kainų pokyčiai, kiek lėčiau augančios paslaugų kainos bei kovo mėnesį pradėjęs nykti prieš metus nemažai padidintų akcizų alkoholiniams gėrimams poveikis.

REKLAMA

Lietuvos bankas šių metų kainų augimą toliau numato mažesnį nei pernai – prognozuojama, kad jis sieks 2,7 proc

„Po naftos žaliavų kainų šuolio, įvykusio praėjusiais metais, naftos ir jos produktų kaina šiemet tampa stabilesnė ir, tikėtina, neturėtų labai keistis. Tiesa, metų pradžioje degalų kainos pakilo daugiau, nei buvo tikėtasi. Tam įtakos turėjo naftos ir jos produktų kainų kilimas pasaulinėje rinkoje. Tačiau jis šių metų pradžioje kur kas mažiau paveikė kainas nei vidutiniškai 2017 m. ir, tikėtina, silpnės. Nagrinėjant maisto žaliavų kainų tendencijas, matyti, kad labiausiai išsiskiria pieno ir jo produktų kainos. Nuo 2017 m. vidurio nemenkai auganti žalio pieno gamyba Europoje didina jo ir susijusių produktų pasiūlą. Šis veiksnys ir didelės pieno miltelių atsargos Europoje lemia, kad pieno ir jo produktų kainos auga kur kas lėčiau nei pernai. Kitų maisto žaliavų kainos išlieka panašaus lygio, išskyrus dėl didelių atsargų pasaulyje kiek atpigusį cukrų“, – teigia ekonomistas.

Jis taip pat pastebi, kad pradeda silpti padidintų akcizų tarifų efektas. O neįskaitant netiesioginių mokesčių poveikio, maisto kainos Lietuvoje auga mažiau nei Estijoje ar Latvijoje.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų