Pašvenčio kaimo gyventojai piktinasi „Jurbarko vandenimis“, kam šie niokoja Pašvenčio mišką. Šiame į metus du kartus išpilama apie 2 000 tonų dvokiančio dumblo. Ir taip – antrus metus.
Savivaldybės įmonės vadovas tikina, kad šiuo metu vienintelis legalus būdas naikinti nuotekų dumblą– juo tręšti miškus ir laukus. Mokslininkai sako, kad nuotekų dumblas – ne tik Jurbarko, bet visos Lietuvos nelaimė, o dėl to kalta atsaini Vyriausybės politika. Specialistų rekomendacijos, ką daryti su dumblu, surašytos prieš ketverius metus, bet jų nesilaikoma. Nė viename Lietuvos rajone nėra įrenginio ar fabriko, kuris dumblą džiovintų ar degintų.
Vaizdelis – kuris tikrai patiktų kokiam modernios krypties dailininkui. Tebūna atleista už tokią straipsnio įžangą. Reikalas tas, kad žurnalistė pati matė vaizdelį, kurį galėtų įamžinti tas dailininkas. Toks vaizdas atsivėrė praėjusio šeštadienio popietę Jurbarko krašte, Pašvenčio miške, tarp Smukučių ir Pašvenčio kaimo. Saulėtą dieną miško laukymėje po aukštos įtampos laidais driekėsi tvarkingomis eilėmis supiltos dvokiančios masės eilės. Toji dvokianti masė – nuotekų dumblas. Kitaip tariant, valymo įrenginių perdirbtos, bakterijomis apdorotos fekalijos. Kaip paprastai pasakytų mokslininkai, – maždaug visa, kas lieka žmogui prausiantis ir atliekant gamtinius reikalus. Šviežiai suvežta masė dar nebuvo užarta ar kaip kitaip paslėpta. To dvokiančio gėrio maždaug per valandą atvežtos ir papiltos dvi priekabos.
Dailininkui tektų piešti su dujokauke. Mat esmė – ne tik vaizdas, bet ir kvapas. Pabuvus dumblo kapinėse ir jos prieigose apie valandą, kvapas taip įsigėrė į drabužius, kad teko persirengti. Batai prasmirdo taip, kad juos nuplovus nemalonus kvapas persekiojo visą dieną. Kvapas įsigėrė ir į fotoaparatą. Vaizdas ir kvapas – „pats tas“ rajone, kurio ateitis siejama su turizmu.
Jei ne skambutis į redakciją, gal šio vaizdo taip ir nebūtume išvydę. Penktadienį kreipėsi vietinis Pašvenčio kaimo gyventojas ir pranešė, kad jau trečia diena į mišką vežamas dumblas, kad vietiniai Pašvenčio kaimo gyventojai skundžiasi nemaloniu kvapu, baiminasi, kad to dumblo pavojingos medžiagos nepatektų į gruntinius vandenis. Tikino, kad artimiausia sodyba yra maždaug už pusės kilometro nuo dvokiančio sąvartyno. Skambinęs vyras kalbėjo, kad dumblas buvo į tą pačią vietą vežamas ir pavasarį. Ir kad vežamas jau antri metai.Teigė, kad nepatenkinti vietiniai gyventojai pagalbos kreipėsi į Seimo narį Bronių Paužą. Nepadėjo. Dumblas ir toliau vežamas.
„Jurbarko vandenys“: legaliai tręšia mišką
Viskas vyksta pagal su įvairiomis institucijomis suderintą planą. Tuo patikino „Jurbarko vandenų“ direktorius Romaldas Vaitelavičius, teigdamas, kad elgiasi pagal visus įstatyminius reikalavimus.
Laikosi visų reikalavimų, kurie reglamentuoja dumblo panaudojimą tręšimui. Dumblu tręšia mišką.
Tręšiama tik tada, kada numato šią veiklą apibrėžiantis taip vadinamasis LAND. LAND – Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniai dokumentai, kuriuose nustatomi valstybės reguliuojami ir kontroliuojami privalomieji aplinkos apsaugos reikalavimai. Dumblas į Pašvenčio mišką vežamas du kartus per metus: rudenį ir pavasarį.
„Vienintelis legalus variantas naikinti dumblą – panaudoti žemės ūkyje. Kito varianto šiandien nėra“, – patikino jis.
Maždaug per keturias dienas išpilta apie 1 000 tonų dumblo. Beveik tiek, kiek telpa už europinius pinigus pasatytoje „Jurbarko vandenų“ saugykloje. Būtent joje per pusmetį sukauptas nuotekų dumblas ir gabenamas į Pašvenčio mišką.
Jei nepiltų, stabdytųvandens valymo įrenginius
Kaune rajone gyvenantys žmonės neleido, kad Vilniaus dvokiantis dumblas būtų vežamas į jų apylinkes. R.Vaitelavičius tuos gyventojus supranta. „Natūrali visuomenės reakcija. Kodėl iš kito rajono turi būti atvežama?“, – sakė R. Vaitelavičius, įsitikinęs, kad Pašvenčio gyventojų pasipiktinimui nėra pagrindo. Direktoriaus teigimu, atstumas nuo tos vietos, kurioje pilamas dumblas, iki kaimo skaičiuojamas kilometrais. Vieni užuodžia kvapą, kiti – ne. Paklaustas, kas nutiktų, jei užprotestuotų Jurbarko krašto žmonės, „Jurbarko vandenų“ vadovas atsakė: „Reikėtų panaikinti tręšimo planą, kuris su visomis instancijomis suderintas. Jei man uždraudžia pilti, stabdomas valymo įrenginių darbas. Būtų išleidiamas į Nemuną nevalomas vanduo, kaip sovietiniais laikais“.
Pasak R. Vaitelavičiaus, dumblo bėda ženkliai didesnė Vilniuje nei Jurbarke. „Įsivaizduokite, ką aš („Jurbarko vandenys“ – aut. past.) sukaupiu per metus, jie („Vilniaus vandenys“ – aut. past.) – per dvi savaites. Vilnius to dumblo turi n kartų daugiau ir panaudoti to dumblo žemės ūkiui neturi galimybių. Visi potencialiai galimi plotai panaudoti. Ieško gretimose plotuose“, – sakė R. Vaitelavičius.
Aplinkosaugininkas: daugiau žalos pridaro lauko tualetai
Dumblas į Pašvenčio mišką vežamas, suderinus su vietiniais aplinkosaugininkais. Tuo patikino Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko agentūros vedėjas Andrius Šašys.
Jo nuomone, dumblas nedaro žalos nei miškui, nei žmonėms. „Jei taip mąstyti, ūkininkai, kurie tręšia mėšlu, yra patys didžiausi žalotojai. Daugiau neigiamos įtakos, nei šis dumblo naudojimas miške, gali turėti netvarkingai laikomas mėšlas, laikomas prie namų, ar netvarkingi lauko tualetai“, – sakė jis. Be to, po įterpimo 2–4 dienos – ir kvapo nelieka. Mat per dvi dienas nuo paskleidimo dumblą reikia aparti. Tokie reikalavimai.
Pasak A. Šašio, įstatymas leidžia šiuo dumblu tręšti žemės ūkio kultūras. „Šiuo metu šis tvarkymo būdas yra pakankamai geras ir mažiausia žalos aplinkai daro“, – sakė jis, patikinęs, kad „Jurbarko vandenys“ turi laboratorijos išvadą. Tyrimai leidžia naudoti šį dumblą tręšimui.
Vieta dumblo sąvartynui Pašvenčio miške pasirinkta ne šiaip sau. Urėdija kreipėsi į „Jurbarko vandenis“, prašydama patręšti trasas po aukštos įtampos laidais. Pagal tą prašymą parengtas tręšimo planas ir vykdomas tręšimas.
Dabar – dėl Pašvenčio kaimo gyventojų skundų. Buvo organizuojamas susitikimas su kaimo gyventojais. „Atvykome, bet niekas neatėjo. Buvo ir „Jurbarko vandenų“ atstovas, ir aš. Susitikimas neįvyko. Niekas neatėjo. Niekam neįdomu“, – tvirtino aplinkosaugininkas.
Apskritai dėl dumblo jis sulaukė tik vieno skambučio. „Šį rudenį viena pilietė paskambino. Paaiškinau. Ji suprato situaciją“, – sakė A. Šašys.
Pašventiškiai nesiskundžia. Anot Jurbarkų seniūno, nei raštu, nei žodžiu jis nesulaukė nė vieno vietinių gyventojų skundo dėl dumblo. Pašvenčio kaimas priklauso būtent šiai Jurbarko rajono seniūnijai.KTU profesorius: „Dumblas – visos Lietuvos bėda“
Dumblas – ne trąša, o greičiau teršalas. Tokios nuomonės yra mokslininkai teoretikai ir praktikai. „Mano nuomone, pilti miške dumblą – tikrai nėra leistinas dalykas net ir tuo atveju, jei tame dumble nebūtų viršijamos įvairių teršalų koncentracijos. Dumblo versti niekur nereikia. Versti šiukšles ar dumblą, daugiau ar mažiau toksiškas medžiagas – bet kuriuo atveju nusižengimas“, – „Mūsų laikui“ sakė KTU inžinerinės ekologijos katedros profesorius habil. dr. Gintaras Denafas.
Su kaltinimais skubėti nereikia. Tiek A. Šašys, tiek R. Vaitelavičius patikino, kad nėra kito legalaus būdo panaudoti dumblą. Tik pilti į mišką ar laukus. Jie – teisūs. Tai patikino ir tas pats profesorius G. Denafas. Ką daryti su dumblu – ne tik Jurbarko, bet ir visos Lietuvos bėda. „Išties jei pradėtume kaltinti tik tą, kuris atvažiavo ir išvertė, tai būtų labai primityvu. Reikia žiūrėti į visą Lietuvos politiką“, – siūlė profesorius. Pasak jo, visur turi būti ne tik vandens valymo, bet ir dumblo perdirbimo stotys. Dar geriau – turėti kvapų nukenksminimo įrenginius. „Viską yra įmanoma sutvarkyti, tik reikia geranoriškumo ir tinkamai leisti pinigus. Daug rekomendacijų yra, bet jos nevykdomos, ir tai yra visos valstybės ir jos piliečių nelaimė. Vien dėl to, kad Vyriausybė vykdo atsainią politiką“, – tikino profesorius.
Kalbėdamas apie mokslininkų rekomendacijas, jis turi omeny maždaug prieš ketverius metus atliktą investicinę dumblo studiją.
Mokslininkai, įvairių sričių specialistai surašė rekomendacijas, kaip galima apdoroti ir panaudoti dumblą, ir kad tai būtų numatyta visose apskrityse. Dumblas būtų pūdomas bioreaktoriuose, pūdymo metu išgaunamos dujos būtų deginamos. O po pūdymo likęs dumlas būtų džiovinamas. Išdžiovintą dumblą galima deginti atliekų deginimo stotyse. Tinka ir cemento gamyboje.
G. Denafas patikino, kad kol kas Lietuvoje nėra nė vieno dumblą perdibančio fabriko – džiovinančio ar deginančio dumblą. Tik planuojami. Anot G. Denafo, Telšiuose norima pastatyti džiovinimo stotį. Jo kolegos prisideda prie šio projekto.
Dumblo džiovinimo fabrikas jau turėjo iškilti ir Tauragėje. Anot „Jurbarko vandenų“ direktoriaus, viešieji pirkimai jau atlikti, bet fabriko vis dar nėra.
Deginant dumblą pabrangtų nuotekos
Pastačius Tauragės fabriką, atsirastų kitų bėdų. Gali kilti žmonių nepasitenkinimas.
Šiam fabrikui iškilus, brangs nuotekos Jurbarko krašto gyventojams. „Kaina Jurbarke didės 85 proc., kai į Tauragę pradėsime pristatinėti dumblą. Ir pabrangs maždaug vienu litu“, – patikino R. Vaitelavičius. Šie paskaičiavimai atlikti 2007 metų studijoje. Paskaičiuota, kad per metus taip naikinti dumblą kainuotų pusę milijono litų – 200 Lt už tonos sudeginimą. „Mažiausiai pusę milijono ateina į tarifą, nes nėra biznio, kuris už ačiū daromas“, – tikino R. Vaitelavičius. Greičiausiai fabrikas atsiras ne anksčiau kaip 2015 metais. Vežant dumblą į Tauragę išlaidos gali dar padidėti – siekti 600–800 tūkst. Lt. Tuo pačiu labiau brangs ir nuotekos.
Jurbarko krašto gyventojams dumblas jau patuštino kišenę. Tik šiek tiek. Nuo rugsėjo mėnesio nuotekos pabrango 7 centais. Viskas dėl to, kad dumblas vežamas į mišką iš saugyklos. Papildomas pervežimas iš saugyklos į tręšimo plotus kainuoja apie 50 tūkst. Lt. Iki tol dumblą sandėliuodavo miške, tręšimo vietoje. Po tais pačiais aukštos įtampos laidais. Pasak R. Vaitelavičiaus, tai buvo leidžiama įstatymuose.
Paskutinė viltis – rajono ūkininkai?
„Jurbarko vandenų“ vadovo galvasopis – kitas. Pasak jo, Tauragės fabrikas iškils ne anksčiau kaip 2015 metais. Kitų metų rudenį jam teks galvoti, kur pilti dumblą. Mat pagal patvirtintą tręšimo planą, Pašvenčio miške, po aukštos įtampos laidais, galima pilti tik tris metus. Kitų metų rudenį tie trys metai ir sukaks. Toje pat vietoje galėtų pilti dumblą, jei tai leistų grunto tyrimai. „LAND'as nedraudžia kartoti tręšimo kas tris metus, jei leidžia cheminė analizė. Jei nebus susikaupę sunkiųjų metalų, o azoto, fosforo ir kitų medžiagų kiekiai neviršys normos – tręšiu antrą kartą. Dar pirmą kartą tręšiu, tai tyrimų nesu neatlikęs“, – tikino R. Vaitelavičius.
Jei Pašvenčio miške dumblo pilti negalės, ieškos kitų plotų. Jau apsvarstęs kelis variantus. Pirmas variantas – pilti po aukštos įtampos laidais, tik jau toliau, t. y. prasitęsti tą pačią liniją. Tame pačiame Pašventy yra vieta metinei dumblo dozei sukaupti. Kitas variantas, jei neatsirastų fabrikas Tauragėje, liktų tik ieškoti rajono ūkininkų, kurie norėtų panaudoti tą dumblą. O jei tokių neatsiras? „Klausimas – geras, į kurį atsakymo nėra“, – sakė jis.
Iki 2013 m. pabaigos – 11 pūdymo ir džiovinimo įrenginių
Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis:
„Pagal tą studiją viskas pilnais tempais ir vyksta. Dumblo pūdymo, džiovinimo įrenginiai statomi Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Kėdainiuose, Tauragėje, Šilutėje, Mažeikiuose. Per visą Lietuvą tokių įrenginių bus dvylika. Šiems įrenginiams pastatyti skirta kone pusė milijardo litų.
Šiuos ES pinigus galima naudoti iki 2015 metų. Manau, per kelis metus tai padarysime, nebent atsitiks žemės drebėjimas. Vilniuje jau baigia pastatyti – bandomoji eksploatacija bus šį mėnesį, o užbaigta ir visiškai paleista – kitų metų vasarą. Kituose didesniuose miestuose pūdymo ir džiovinimo įrenginiai iškils iki 2013 metų pabaigos. Dumblas iš mažesnių vietų bus transportuojamas į regiono centrus.
Pūdymo, džiovinimo įrenginiai gamina biodujas. Įrenginiuose iš dumblo ištraukiamas metanas, kuris panaudojamas energijai. Lieka taip vadinamas stabilatas, kurio tūris – 4–5 kartus sumažėjęs. Šią masę galima maišyti su žole, smulkintomis šakomis ir kompostuoti bei naudoti kaip trąšą, nes liko daug azoto ir fosforo. Galima ir deginti, bet taip naikindami negrąžiname maistinių medžiagų į apyvartą. Stabilatui deginti reikia krosnies, bet tauta prieš krosnis nusistačiusi, todėl jos nekyla. Deginimo įrenginių statyti nenumatyta. Niekas dorai nepaprašė.
Dumblas – ir savivaldybės administracijos rūpestis
Seimo nario B. Paužos komentaras:
„Kadangi gyventojai nuolat skundžiasi, manyčiau, kad savivaldybės administracija kartu su UAB „Jurbarko vandenys“ turėtų suderinti su gyventojais ir patvirtinti naują planą, pagal kurį dumblo utilizavimo darbai būtų perkelti į kitą teritoriją.
Dumblo utilizavimo darbai rajone nėra vien tik išrinktojo Seimo nario rūpestis. Norėtųsi tikėti, kad savivaldybės administracijai bei kitoms suinteresuotoms įstaigoms pavyks suderinti gyventojų ir įstaigų, atsakingų už dumblo utilizavimą, interesus bei tinkamai sureguliuoti kilusį konfliktą.
