REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie II pakopos pensijos kaupimą ir šios sistemos ateitį. Vieni tokį rūpinimąsi senatve labai skatina ir giria, tačiau kiti juo labai abejoja.

Lietuvos viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie II pakopos pensijos kaupimą ir šios sistemos ateitį. Vieni tokį rūpinimąsi senatve labai skatina ir giria, tačiau kiti juo labai abejoja.

REKLAMA

Vilniaus universiteto profesorius ir ekonomistas Romas Lazutka įsitikinęs, kad valstybės kišimasis, t. y. iš mokesčių mokėtojų skiriamos lėšos ir privalomas įtraukimas į II pakopos pensiją, yra visiškai netinkamas.

Jo teigimu, šis papildomas kaupimas visai neprilygsta įprastinei „Sodros“ pensijai, o jo nauda pasijus gal tik po 40 metų, nes investuoti gyventojų pinigai yra neapsaugoti, todėl stipriai nuvertės.

Kainos, atlyginimai ir „Sodros“ pensija ilgainiui tik augs, tačiau niekas nėra įpareigotas II pakopos pensijos indeksuoti ir didinti pagal rinkos situaciją.

REKLAMA
REKLAMA

Ekonomisto teigimu, papildomas pensijos kaupimas ne išeitis ir spręsti darbingų žmonių mažėjimo problemą: kas iš rezervo pensijoms, jei nebus, kas moka kitus mokesčius ir išlaiko valstybines įstaigas, darbuotojus ar tiesiamus kelius. 

REKLAMA

II pakopos pensijos pinigai nuvertėja

Kaip sako R. Lazutka, pastaruoju metu dalis politikų vengia kalbėti apie II pakopos pensijų pertvarkymą, nes neva laukdia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonės.

Tačiau, anot jo, privačias pensijas laikyti socialine apsauga yra klaidinga.

„Kas yra socialinė apsauga senatvėje? Ji saugo, t. y. garantuoja žmonių pajamas net tuomet, kai jie dėl amžiaus nebedirba. Tam tinka tik „Sodros“ pensija, nes ji apskaičiuojama pagal iš anksto numatytą formulę kaip asmens uždirbtų pajamų dalis.

REKLAMA
REKLAMA

O vėliau, taip pat pagal įstatymu nustatytą formulę, indeksuojama, kad neatsiliktų nuo dirbančios kartos gerovės augimo, t. y. didinama, atsižvelgiant į algų augimą“, – komentavo pašnekovas,

Jis atkreipė dėmesį, kad kiekvienais metais kylant atlyginimams ir kainoms, „Sodros“ pensijos irgi didėja.

„Tai reiškia, kad tie pinigai nenuvertėja ne tik kainų, bet ir dirbančios kartos pajamų atžvilgiu, jie yra apsaugoti. Todėl „Sodros“ sistemą ir dera vadinti socialine apsauga“, – aiškino ekonomistas.

Kalbėdamas apie II pakopos pensiją, jis nurodė esminį skirtumą, kad šio kaupimo pinigai nėra apsaugoti. Jų sumos padidėja ar sumažėja priklausomai nuo finansų rinkų svyravimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Todėl žmonėms esą nesaugu, lyg jie dalyvautų loterijoje – kada pasiseks, kada ne.

Net kai jau žmogus nebedirba ir sulaukęs pensijos gauna pensijų anuitetą, jo dydis pradžioje nustatomas, bet ilgainiui nėra apsaugotas.

R. Lazutka pateikė pavyzdį, kad jeigu 2020 m. pabaigoje asmuo gavo vidutinio dydžio anuitetą – 55 eurus, tai sudarė 5,7 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Tačiau VDU kilo, o anuitetas nedidinamas. 2022m. pabaigoje jis sudarė jau tik 4,6 proc. VDU. Algoms augant toliau, po 10–20 metų (o pensininkai gyvena tiek laiko), tas anuitetas nuvertės iki 1–2 proc. VDU.

Taigi bėgant metams kainos ir algos, „Sodros“ pensija tam pačiam žmogui kyla, o II pakopos pensijų anuitetas nuvertėja.

REKLAMA

Pašnekovo teigimu, ministerija ką nors pakeisti yra bejėgė, nes tai yra privati išmoka ir jos negalima padidinti paėmus mokesčius iš dirbančių žmonių, kaip daroma su „Sodros“ pensija.

„Todėl klaidinga II pakopą priskirti prie socialinės apsaugos. Nesvarbu, kad tai yra senatvės išmoka – ji priklauso nuo rinkose vykstančių pokyčių.

REKLAMA

O „Sodros“ ir kitos socialinės išmokos – bedarbių, skurstančių, vaiko pinigai – viskas yra socialinė apsauga, nes jos kiekvienais metais yra peržiūrimos ir didinamos priklausomai nuo to, kaip padidėjo algos, kainos ar minimalių vartojimo poreikių dydis“, – įžvalgomis dalinosi profesorius.

Anot jo, tai, kad „Sodros“ pensijos nepakankamos, yra kitas klausimas. Nes II pakapos išmokos ne tik nepakankamos, jų dydis neapsaugotas, negarantuotas.

Į papildomą kaupimą valstybė turėtų nesikišti

R. Lazutka įsitikinęs, kad II pakopos pensiją reikėtų traktuoti kaip privatų žmonių reikalą: „Juo labiau keistas valstybės, t. y. vienų mokesčių mokėtojų lėšų skyrimas kitų privačiam taupymui. Nereikia būt liberalu tai pavadinti vagyste.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, žmonės skundžiasi, kad „Sodros“ pensijos yra per mažos, tačiau lėšų stinga ir švietimui bei sveikatos apsaugai.

Vis dėlto nepriimamas sprendimas moksleivius automatiškai priskirti prie privačių korepetitorių, po to nepaleisti ir pastariesiems mokėti iš valstybės biudžeto.

Tai rodo, kad reikia tvarkyti mokesčių sistemą, kuri nesurenka pakankamai pinigų, todėl jų visur trūksta. II pensijų pakopos, kuri neteikia finansinio saugumo, finansavimas tik skurdina ir taip menkus viešuosius finansus.

„Kad ir kokios būtų pensijos, daliai žmonių jos vis tiek atrodys per mažos. Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirbo 5 tūkst. eurų, tikrai nereikia, kad „Sodra“ jam mokėtų 70 proc. algos, t. y. 3 tūkst. eurų. Reikia, kad „Sodros“ pensija būtų didesnė kažkiek, gal 20–30 proc., o tai jau atitiktų vakarietiškus standartus“, – kalbėjo ekonomistas.

REKLAMA

Jis pripažino, kad tokia pensija vis tiek atrodytų maža tiems, kurie daug uždirbo, nes nustojus dirbti jų pragyvenimo lygis smunka. Tokiu atveju, daugiau pinigų uždirbantys žmonės gali kaupti papildomai II pakopoje, bet tai yra jų pasirinkimas.

Profesoriaus pateiktu pavyzdžiu, valstybė turi užtikrinti viešąjį transportą (atitinkamai „Sodros“ pensiją), bet žmonės, kurie nori ir gali, važinėja nuosavais automobiliais ir labai skirtingų klasių automobiliais (atitinkamai renkasi papildomus pensijos fondus).

Tai reiškia, kad II pensijos pakopą reikia palikti tiems, kas nori, valstybė neturi imtis tokios atsakomybės, skirti tam pinigų ir privalomai įtraukti žmones. Valstybė tik turi sudaryti tam sąlygas:

REKLAMA

„Pavyzdžiui, žmonės važinėja savo automobiliais, bet valstybė jiems nepadeda automobilių įsigyti, neapmoka jiems degalų. Ji tik nustato eismo taisykles. Taigi valstybė turėtų stiprinti „Sodrą“, o privatų kaupimą padaryti būtent privačiu.“

Kuo dabartiniai pensininkai prastesni už ateities?

R. Lazutkos įsitikinimu, stiprinti „Sodrą“ yra labai paprastas būdas. Šiuo metu „Sodrai“ moka tiek gyventojai, tiek valstybė. Taip pat nustatyta, kad II pensijų pakopai mokami 3 proc. nuo gyventojų atlyginimo ir 1,5 proc. nuo vidutinės algos iš valstybės biudžeto.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi kodėl vietoje II pakopos tų procentų nebūtų geriau pervesti „Sodrai“, kad dabartiniai pensininkai gautų didesnes pensijas?

„Jei iš to, kad valstybė dabar finansuoja II pakopos pensiją, kokia nors nauda ir pasijus, tai tik po 40 metų. O dabartinė pensininkų karta, kurie išėjo ar neužilgo išeis į pensiją, yra pasmerkta 30 metų gauti kuklią pensiją. Trečdalis jų skursta. Todėl, kad valstybė bando finansuoti ateitį. Bet kuo dabartinė dirbanti karta yra geresnė, kad senesnei neskiriama pakankamai lėšų?“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak ekonomisto, pensijos Lietuvoje niekad nebus kaip Švedijoje, nes algos ten – žymiai didesnės. Bet kalbant apie tokį patį santykį (kiek pensijos sudaro nuo algos), tai, jo tikinimu, tą tikrai galima padaryti.

REKLAMA

R. Lazutkos aiškinimu, jeigu dabar pensija vidutiniškai sudaro 43 proc. nuo atlyginimo ir yra apie 500 eurų, tai padidinus ją trečdaliu (apie 150 eurų), ji jau sudarytų arti 70 proc. atlyginimo ir būtų kaip Švedijoje ar Vokietijoje:

„Tada laikoma, kad žmogus iš pensijos gyvena kaip dirbantis, nes pripažįstama, jog dirbančiam žmogui yra daugiau papildomų išlaidų: vaikai, kelionės į darbą ir pan. Tereikia padidinti „Sodros“ finansavimą didinant įmokas, iš II pakopos jas nukreipiant į „Sodrą“.“

Papildomas pensijos kaupimas nepadės, kai sumažės dirbančiųjų

Antras labai svarbus dalykas, anot R. Lazutkos, yra klaidingas argumentas, kad II pakopa Lietuvoje yra labai reikalinga dėl demografinės krizės. T. y. dėl to, kad daugėja pensininkų ir mažėja darbingų žmonių. 

REKLAMA

Ir, jo teigimu, išsigelbėjimas neva yra iš anksto atidėti papildomų pinigų pensijoms, kai dirbančių žmonių bus mažiau.

Vis tik ekonomistas atkreipia dėmesį, kad dirbantys žmonės moka ne tik įmokas „Sodrai“ – jos sudaro mažą dalį. Didesnę dalį sudaro Gyventojų pajamų mokesčiai (GPM), Privalomasis sveikatos draudimas (PSD).

Pašnekovas nurodė, kad pažiūrėjus, kiek valstybė surenka mokesčių nuo Bendro vidaus produkto (BVP) Lietuvoje, tai yra maždaug 31,5 proc. O „Sodros“ pensijoms skiriama maždaug 6,5 proc. Tai reiškia, kad iš visų mokesčių pensijoms skiriamas tik penktadalis.

O II pakopos įmokos pagal įmokų dydį 3 + 1,5 proc. nuo šalies BVP sudarytų tik 1,5 proc. Tokiu būdu valstybė, anot profesoriaus, sukaups milijardus eurų papildomai II pakopos išmokai mokėti:

REKLAMA
REKLAMA

„Bet ateityje, pavyzdžiui, po 30 metų, kai bus mažiau dirbančių žmonių, kas mokės GPM, kas finansuos sveikatos priežiūrą, iš ko bus finansuojamas kariuomenės, policijos, mokyklų išlaikymas, kas finansuos kelių tiesimą ir priežiūrą? Juk visa tai darome irgi iš tų pačių mokesčių, kuriuos moka dirbantys žmonės. Tai kodėl buvo nuspręsta kaupti II pakopos pensijas, kaip tam tikrą atsargą, bet nėra kaupiama krašto ar sveikatos apsaugai, policijos ar mokyklų išlaikymui?

Tai tada visoms šioms sritims reikia kaupti kažkokius rezervus, nes ateityje dirbančių žmonių bus mažai. Tai ką, mes kariuomenę paleisime tada? Ką darysime? Su demografiniu pavojumi, kuris yra visuotinis, kažkodėl siejamos tik pensijos. Kodėl agituojantys už II pensijų pakopą, nesiūlo II švietimo, II sveikatos, II krašto gynybos finansavimo pakopos? Papildomas pensijų kaupimas nieko iš esmės negelbėja, nes tai – visiška smulkmena, tik 1,5 proc. iš to, kiek valstybė surenka kitų mokesčių.“

Pašnekovas pridūrė, kad demografinė padėtis visad linko į neigiamą pusę, bet tuo visad būdavo pasirūpinama. Anot R. Lazutkos, pažiūrėjus į istoriją, senėjimas visuomenėje visada buvo, vaikų skaičius nuolat mažėjo. Tačiau pensininkai gyvena, kariuomenės ir visuomenės dėl to nežlugo:

REKLAMA

„Priešingai – tose šalyse, kur gimstamumas yra didelis, yra didžiulis skurdas. Pavyzdžiui, Afrikoje. Vokietijoje gimstamumas seniai mažas, bet pensijos puikios. O Kinija kaip tik buvo įvedusi vieno vaiko politiką, siekiant mažinti gimstamumą ir kapanotis iš skurdo.“ 

Ką daryti būtų geriausia?

R. Lazutkos nuomone, geriausias sprendimas būtų rūpintis „Sodros“ pensijomis, jas dosniau finansuoti. Pavyzdžiui, tie, kurie dabar dirba ir automatiškai yra įtraukiami į II pakopą, geriau tuos 3 proc. mokėtų „Sodrai“. Taip pat ir valstybė, kuri nukreipia lėšas į II pakopą, galėtų jas nukreipti į „Sodrą“. 

Vis tik ekonomistas čia mato dar vieną problemą, kurią pavadina gyvulių ūkiu. Jo teigimu, žmonės, kurie dirba individualiai – su individualia veikla, verslo liudijimu ar turi savo verslą – moka gerokai mažesnes įmokas, deklaruoja mažesnes pajamas.

Todėl, anot profesoriaus, įvairūs influenceriai, įžymūs šou žmonės gauna didžiules pajamas, bet moka mažiau mokesčių.

„Pasaulio bankas buvo pristatęs studiją, kurioje išvardino, kiek yra įvairiausios netvarkos mūsų mokesčių sistemoje. Tai ją reikia sutvarkyti, nes, kol tai nebus padaryta, bus sunku dirbantiems didinti įmokas „Sodrai“.

Toks gyvulių ūkis – tiems, kurie dirba legaliai, pagal darbo sutartis, ir neima algos vokeliais, sakyti, kad mokėtų dar didesnes įmokas, kol privačiai dirbantys mokesčių moka mažiau, yra sunku. Todėl viską reikia tvarkyti. Jei individualiai dirbančių asmenų būtų deklaruojamos tos realios, tikros pajamos, įmokas padidinti išeitų“, – komentavo pašnekovas.

REKLAMA

R. Lazutka pažymėjo, kad kai kurie sako, jog mums reikia imti pavyzdį iš danų, skandinavų, kur privačios pensijos sudaro didelę dalį. Bet svarbu paminėti, kad iš viso pensininkams ten per valstybinę ir privačią sistemą skiriama apie 10 proc. BVP, kai pas mus – tik 6,5 proc.

„Bet ir mes galime tiek skirti – per „Sodrą“ tą galima padaryti puikiai. Tiesiog reikia „Sodros“ pensijoms skirti daugiau lėšų. O imti iš kur? Iš ten, kur iššvaistoma dabar, kur nesurenkama pakankamai mokesčių, arba iš ten, kur visiškai neracionaliai dabar yra mokama II pensijos pakopos fondams“, – apibendrino ekonomistas.

Tai pastoviai vagia .Dabar suzinojot?
Nejuokinkit, tai klestinti Dinastijos geroves ganykla, o ne valstybe... kur TEMIDE jau 30 metu pakasta po tvarto meslu.
Asmeniškai aš norėčiau atgauti savo kaupta ir sukaupta nedidele suma dabar o nelaukti pensinio amžiaus,kai šitaip sunku ir tu pačiu vaistu reikia ir valgyti dabar,pensija kai bus tai gausiu pensija
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų