Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovo Vytauto Grašio pateikta statistika atskleidžia šios problemos mastą. 2023 m. Lietuvoje buvo užfiksuota per 16 tūkst. atvejų, kai asmenys vairavo neturėdami teisės vairuoti.
2024 m. tokių pažeidimų užfiksuota daugiau nei 9 tūkst., o per pirmuosius penkis 2025-ųjų mėnesius – dar beveik 4 tūkst. Tai – tik oficialiai nustatyti atvejai. Tarp jų – ir tokie, kai vairuotojams teisė vairuoti buvo atimta, bet jie vis tiek sėdo prie vairo.
Dar labiau neramina tai, kad 29 proc. visų pažeidėjų šią veiką atlieka pakartotinai, rodo 2024 m. duomenys. Tai reiškia, kad beveik trečdalis neturinčių teisės vairuoti asmenų yra žinomi pareigūnams ir pakliūna nebe pirmą kartą.
Vairuoja be teisių sąmoningai
Pasak V. Grašio, daugelis tokių pažeidėjų elgiasi sąmoningai. Žino, kad už eismo įvykį negalios joks draudimas, o žalą teks padengti iš savo kišenės. Nepaisant to, jie rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių saugumu. Kai kurie piktybiški asmenys slepia savo tapatybę, neturi dokumentų, elgiasi agresyviai ar bando sprukti, taip sukeldami pavojingas situacijas pareigūnams ir kitiems eismo dalyviams.
Be to, nemaža dalis tokių pažeidėjų priklauso socialinės rizikos grupėms, ignoruoja institucijų šaukimus, o automobiliai dažnai registruoti kitų asmenų vardu – taip išvengiama ir tokių sankcijų, kaip transporto priemonės konfiskavimas.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudas nuo 300 iki 450 eurų už pirmą pažeidimą, o pakartotinai ar būnant neblaiviam – iki 1 500 eurų, gali būti atimama teisė vairuoti (jei tokia buvo), konfiskuojama transporto priemonė. Vis dėlto, kaip pabrėžia V. Grašys, šios priemonės ne visuomet paveikios – ypač tiems, kurie neturi turto, yra įsiskolinę ar tiesiog pasinaudoja teisinėmis spragomis.
Pareigūnų darbas – sudėtingas
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, sustabdžius tokį vairuotoją, automobilis išvežamas į saugomą aikštelę, o tolimesnį konfiskavimo procesą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija.
Tačiau pareigūnai susiduria su praktiniais iššūkiais: neaiškia nuosavybe, asmenų tapatybės slėpimu, agresyviu elgesiu. Kai kurie pažeidėjai sistemingai pažeidžia įstatymus, bet išlieka nebaudžiami dėl socialinės padėties ar teisinių spragų.
V. Grašio vertinimu, sprendimų arsenalas šiai problemai kol kas nepakankamas. Reikalingas sisteminis požiūris – ne tik baudų didinimas, bet ir efektyvesnis teisinis reguliavimas, geresnis bendradarbiavimas tarp institucijų ir, svarbiausia, aktyvesnė reakcija į pavojingą elgesį. Vien administracinės baudos ne visada padeda.
Kaip pabrėžia policijos atstovas, svarbu stiprinti kontrolę, gerinti duomenų bazes, bet kartu ir užtikrinti, kad bausmės būtų realiai įgyvendinamos. „Turime kalbėti apie prevenciją, atsakomybę, bet ir apie realius svertus, kaip atgrasinti tuos, kurių įstatymai nebegąsdina“, – sako V. Grašys.
Vairavo be pažymėjimo, bet padarė avariją. Kas moka už žalą?
Nors vairavimas neturint tam teisės laikomas vienu rimčiausių eismo pažeidimų, draudimo bendrovės kasmet susiduria su dešimtimis tokių atvejų. Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovų, 2023 m. užfiksuoti 200 atvejų, kai eismo įvykį sukėlė asmuo, neturintis vairuotojo pažymėjimo. 2024 m. tokių atvejų padaugėjo iki 230, o 2025-aisiais, iki liepos mėnesio, jų jau registruota 140.
Kai į avariją patenka vairuotojas be galiojančio pažymėjimo, draudikas vis tiek atlygina žalą nukentėjusiajam. Tačiau išmokėta suma vėliau regresu pareikalaujama iš pažeidėjo – vairavusio be teisės asmens arba net transporto priemonės savininko, jei šis perdavė automobilį žinodamas, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti.
„Nukentėjęs eismo dalyvis turėtų elgtis taip, kaip įprasta – užfiksuoti įvykį, prireikus iškviesti policiją, užpildyti deklaraciją ir kreiptis į kaltininko ar savo draudiką dėl žalos atlyginimo“, – aiškina bendrovės atstovai.
Pažymėjimo neturi, bet automobilį apdrausti gali
Nepaisant to, kad vairavimas be teisės gali kainuoti tūkstančius eurų, automobilį vis tiek galima apdrausti, net jei savininkas neturi vairuotojo pažymėjimo arba jis yra atimtas. Pagal galiojančius įstatymus, draudimo sutartis sudaroma su transporto priemonės savininku ar valdytoju, o ne su konkrečiu vairuotoju.
„Apdraudęs transporto priemonę asmuo nebūtinai ją vairuoja, todėl reikalauti pažymėjimo draudimo bendrovės neturi teisės. Tačiau jeigu prie vairo sės asmuo, neturintis teisės vairuoti, draudikas turės teisę pareikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš pažeidėjo“, – pažymi „Lietuvos draudimas“.
Draudimo įmokų dydžiai gali būti koreguojami pagal tam tikrus rizikos faktorius, tačiau griežtesnė vairuotojo kontrolė draudimo sudarymo metu šiuo metu būtų techniškai ir teisiškai sudėtinga.
Viena klaida gali turėti ilgalaikių pasekmių
Pasak vairavimo instruktorės Solveigos Dambrauskaitės-Bakutienės, kiekvieną kartą, kai žmogus sėda prie vairo neturėdamas tam teisės, jis rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų saugumu. Nors kai kam toks sprendimas gali atrodyti laikinas ar „ne toks jau blogas“, pasekmės neretai būna ilgalaikės.
„Pirmiausia – tai labai pavojinga. Žmogus, neturintis pažymėjimo, neturi ir pakankamų žinių ar įgūdžių. Užtenka vienos klaidos, vieno netinkamo sprendimo ir gali įvykti nelaimė, kurios padarinius teks nešioti visą gyvenimą“, – pabrėžia ji.
Be fizinės grėsmės eismo saugumui, toks elgesys turi ir aiškias teisines pasekmes. Jei vairuojantis be pažymėjimo patenka į eismo įvykį, jis ne tik prisiima visą atsakomybę už žalą, bet ir susiduria su baudomis, administracinėmis ar net baudžiamosiomis priemonėmis. Ir visa tai – dėl sprendimo, kuris dažnai priimamas spontaniškai.
„Žmonės nuvertina rizikas, o tai, kas atrodo kaip trumpalaikis sprendimas – „tik šį kartą“, – virsta ilgalaike problema. Geriau palaukti, tinkamai pasiruošti, ir tik tada atsakingai dalyvauti eisme“, – sako instruktorė.
Kas formuoja pavojingą elgesį?
Pasiteiravus ar į vairavimo pamokas atvykę mokiniai prisipažįsta anksčiau automobilį vairavę neturėdami teisės tai daryti, S. Dambrauskaitė-Bakutienė sako, kad tokio pobūdžio prisipažinimų per praktinius užsiėmimus pasitaiko, nors nėra labai dažni.
„Dažniausiai tai jaunuoliai – ypač vaikinai – kurie prisipažįsta anksčiau vairavę be pažymėjimo. Kai kurie tai pateikia kaip „patirtį“, bet iš esmės tai reiškia, kad jie pažeidė įstatymą ir kėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems“, – sako instruktorė.
Įdomu tai, kad per visą savo praktiką ji nėra girdėjusi, jog apie tai būtų atvirai prabilusi mergina. „Tai nereiškia, kad taip nenutinka – gal jos tiesiog labiau linkusios tai slėpti arba išvis nesivelia į tokias situacijas. Apskritai merginos dažniau laikosi taisyklių, yra atsargesnės“, – pastebi pašnekovė.
Vairavimo instruktorė taip pat pastebi, kad nelegalus vairavimas ar savarankiški mokymai su šeimos nariais suformuoja netinkamus vairavimo įgūdžius.
„Dažniausiai matau netaisyklingą sankabos naudojimą – per ilgai laikomas įspaustas pedalas, laikomas ne laiku (pvz. laukiant žalio šviesoforo signalo), dėl to trumpėja sankabos eksploatavimo laikas. Taip pat gan dažnas įprotis – ranka laikoma ant pavarų svirties, kas yra neteisinga saugumo prasme. Vairo laikymas – dar viena sritis, kur dažnai tenka taisyti neteisingus įpročius. Tokiems mokiniams mokymosi procesas būna sudėtingesnis, nes reikia ne tik suformuoti teisingus įpročius, bet ir atsikratyti senų.“, – vardija S. Dambrauskaitė-Bakutienė.
Bausti ar suprasti?
Diskutuojant apie vairavimą be teisės, dažnai pasigirsta siūlymų griežtinti bausmes. Tačiau, anot instruktorės, vien griežtų bausmių nepakanka.
„Bausmės yra būtinos, bet jos veikia tik tuos, kurie jau suvokia pasekmes. Ne visus sulaiko baimė būti nubaustam. Ypač jaunų žmonių atveju daug efektyvesnė yra prevencija – dar prieš priimant sprendimą sėsti prie vairo nelegaliai“, – aiškina S. Dambrauskaitė-Bakutienė.
Jos nuomone, ilgalaikis pokytis įmanomas tik tuomet, kai dirbama plačiau – ne tik baudžiant, bet ir šviečiant, suteikiant paramą. Pasak instruktorės, psichologinė pagalba, motyvacinės programos, tikros istorijos iš gyvenimo – visa tai gali turėti didesnį poveikį nei administracinė bauda.
„Norisi, kad žmogus ne tik bijotų pasekmių, bet ir iš tikrųjų suprastų, kodėl taip elgtis negalima. Vairavimas – tai atsakomybė, o ne vien mechaninis veiksmas. Ir būtent to turime išmokyti nuo pat pradžių“, – pabrėžia ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
