Vasario mėnesį atlikta gyventojų apklausa, vykdyta iniciatyvos „Mylios be promilių su Švyturys Nealkoholinis“ metu, atskleidė, kad greičio viršijimas išlieka plačiai paplitęs. Mieste 76 proc. apklaustųjų nurodė važiuojantys greičiau, nei leidžiama. Dauguma teigia, jog viršija greitį nežymiai, tačiau penktadalis tai daro 10–20 km/val. virš normos, o dalis – dar daugiau.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Užmiestyje padėtis dar prastesnė – 86 proc. respondentų teigė nesilaikantys leistino greičio, ir tik 14 proc. prisipažino niekada jo neviršijantys. Beveik pusė (47 proc.) užmiesčio keliais dažniausiai važiuoja 10–20 km/val. greičiau, o 7 proc. – 20–30 km/val. virš leistinos ribos.
Panaši tendencija fiksuota ir anksčiau – 2023 m. 85 proc. apklaustų miestų vairuotojų nurodė bent kartą per mėnesį viršijantys greitį daugiau nei 10 km/h.
Nekalta viršijimo norma – klaidingas įsitikinimas
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas įspėja – nedidelis greičio viršijimas daugeliui atrodo kaip nekaltas įprotis, tačiau dažnai būtent tokios situacijos virsta skaudžiomis nelaimėmis.
„Apklausos duomenys rodo, kad greičio viršijimas nėra atsitiktinė klaida – tai sisteminis elgesys. Dalis vairuotojų mano, kad nedidelis viršijimas nėra fiksuojamas matuoklių. Kiti – kad kelių taisyklės nėra itin svarbios. Tačiau esminis dalykas tas, jog visuomenė vis dar nepakankamai šviečiama apie tai, kodėl saugus greitis yra svarbus. Pamokslavimai ar kaltinimai neveikia – reikia ugdyti suvokimą, kas yra eismo saugumas ir kaip taisyklės su tuo susijusios“, – sako A. Pakėnas.
Pasak instruktoriaus, šiandien vairuotojai pervertina automobilių galimybes ir pamiršta, kad žmogaus fiziologija nepasikeitė – reakcijos laikas, dėmesio koncentracija ir emocinė būsena neretai net prastesnė nei anksčiau.
„Automobiliai išties tapo saugesni, bet pats žmogus ne. Šiandien vis daugiau žmonių patiria stresą, nuovargį ar psichologinį spaudimą. Tad manyti, kad vien dėl geresnio automobilio galime važiuoti greičiau, yra klaidinga“, – teigia A. Pakėnas.
Jam pritaria ir „Švyturys–Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas, pabrėždamas, kad greitis išlieka viena pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių.
„Daugelis vis dar mano, kad keli kilometrai virš normos – tai smulkmena. Tačiau būtent tie keli kilometrai dažnai lemia nelaimes. Esame greitį mėgstanti visuomenė, bet svarbu suprasti, kad lenktynių vieta – ne kelias. Saugus greitis priklauso ne nuo automobilio galimybių, o nuo žmogaus gebėjimų“, – sako R. Viršilas.
Policijos duomenimis, greičio pažeidimai Lietuvoje sudaro apie pusę visų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir susiję su maždaug puse visų mirtinų eismo įvykių.
Greitai važiuoti nemokoma
A. Pakėnas primena, kad vairavimo mokyklose žmonės nėra ruošiami dideliam greičiui – per mokymus jie vos išmoksta manevruoti miesto sąlygomis.
„Žmogus, kuris vos išmoksta parkuotis aikštelėje, jau nori važiuoti 130 km/h. Bet ar kas nors mus mokė važiuoti tokiu greičiu? Ne. Tai, ką žinome apie greitą važiavimą – dažnai tik mūsų pačių spėjimai“, – teigia instruktorius.
Jis pabrėžia, kad daugelis šiuolaikinių automobilių turi pažangias saugumo sistemas, tačiau vairuotojai dažnai nesuvokia, kaip jos veikia ar kada jas taikyti.
„Automobilis pats važiuoti nemoka. Jį valdo žmogus. Todėl svarbiausia – ne tai, ką gali technika, o tai, ką supranta ir geba vairuotojas“, – reziumuoja A. Pakėnas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
